Vokietijos finansų ministras Lars Klingbeil siūlo didinti mokesčius, kad padengtų biudžeto trūkumą
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis (SPD) pareiškė, kad šalies biudžeto skylė, kuri 2027 metais gali siekti apie 30 mlrd. eurų, neišvengiamai pareikalaus papildomų priemonių. Duodamas išsamų interviu valstybinei televizijai ZDF, jis sakė, kad bus reikalingas „išsamus priemonių paketas“, o tarp jų gali atsirasti ir didesni pajamų bei paveldėjimo mokesčiai[1].
„Aš neatmetu nė vienos galimybės, – pabrėžė politikas. Ypač žmonės, turintys dideles pajamas ir didelį turtą, turėtų paklausti savęs: ką aš darau, kad ši šalis būtų teisingesnė?“
Pasak ministro, Vokietijoje daug kalbama apie tai, kad visi turi dirbti daugiau ir ilgiau, tačiau toks požiūris esą nepadeda konstruktyviai spręsti pensijų klausimo. „Dažniausiai girdžiu, kaip itin turtingi žmonės ragina visą šalį dirbti sunkiau. Bet nemanau, kad tai atitinka diskusiją, kurią mes turime vesti dėl pensijų sistemos“, kalbėjo L. Klingbeilis.
Diskusija dėl mokesčių didinimo ir atsakomybės koalicijoje
Finansų ministras atmetė konservatorių lyderių, tarp jų Bavarijos premjero Markuso Söderio, pažadus, jog naujų mokesčių nebus. „Ponas Söder taip pat prisidėjo prie biudžeto deficito didėjimo, įgyvendindamas jam svarbius projektus“, sakė L. Klingbeilis. Jo teigimu, dabartinė konservatorių (CDU) ir socialdemokratų (SPD) koalicija privalo „draugiškai susėsti“ ir ieškoti sprendimų, kaip užkamšyti skylę.
Jis pabrėžė, kad bendradarbiavimas koalicijoje yra itin svarbus. „Nuo mūsų priklauso, ar sugebėsime sunkiais laikais laikytis kartu, ar pasirinksime JAV kelią, kur politinės partijos neberanda kompromisų. Aš nenoriu, kad Vokietija eitų šiuo keliu. Noriu, kad mes statytume tiltus, net jei ne visada sutariame“, sakė ministras, pridurdamas, jog nors ir labai skiriasi nuo kanclerio Friedricho Merzo, abi partijos supranta atsakomybę išlaikyti Vokietijos stabilumą.
Rekordinės išlaidos ir auganti socialinė našta
Vokietija jau dabar turi vienus didžiausių mokesčių Europoje, o viešosios išlaidos 2024 metais sudarė beveik pusę šalies BVP – 49,5 procento. L. Klingbeilis, finansų ministro pareigas einantis nuo 2025-ųjų gegužės, jau pristatė pirmąjį federalinį biudžetą ir planą iki šio dešimtmečio pabaigos.
Pagal jį, 2029 metais Vokietijos skola išaugs iki rekordinės 851 mlrd. eurų sumos, o tarp 2027 ir 2029 metų deficitas viršys 170 mlrd. eurų. Tam įtakos turės didėjantis finansavimas gynybai, klimato kaitos mažinimui bei socialinėms išlaidoms.
Statistikos tarnybos Destatis duomenys rodo, kad 2024 m. socialinės išlaidos šoktelėjo net 14,8 procento. Tam skirta 20,2 mlrd. eurų, iš kurių 11,4 mlrd. sudarė bazinės pajamų paramos išmokos pensininkams ir nedarbingiems asmenims.
Į šią sumą neįtrauktos paramos bedarbiams išlaidos, kurias sudaro daug diskusijų kelianti „Bürgergeld“ išmoka. Vien ši programa 2025 m. valstybei kainuos dar 43 mlrd. eurų.
