Bankrotai – kas 20 minučių
Praėjusiais metais Vokietijoje smarkiai išaugo įmonių nemokumo atvejų skaičius. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, šalies teismai užregistravo 24 064 bankrotus – tai 10,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Toks skaičius yra didžiausias per daugiau nei dešimtmetį ir rodo, kad verslo aplinka šalyje tampa vis sudėtingesnė.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) vyriausiasis analitikas Volkeris Treieris teigia, kad 2025-ieji buvo ypač sunkūs metai verslui. Jo vertinimu, bankroto procedūra šalyje pradėta vidutiniškai kas 20 minučių. Ekspertas taip pat pažymi, kad artimiausiu metu situacija greičiausiai išliks sudėtinga, o greito pagerėjimo tikėtis nėra pagrindo[1].
Scenarijus niūrus: žlugs dar daugiau įmonių
Prie augančio bankrotų skaičiaus prisidėjo ir vangus ekonomikos augimas po dvejus metus trukusios recesijos. Nors prognozuojama, kad šiemet didžiausia Europos ekonomika gali pamažu atsigauti, daug kas priklausys nuo energijos kainų, kurios išaugo dėl karo Irane.
Vis dėlto ekspertai primena, kad dabartiniai rodikliai dar nesiekia 2009 metų finansinės krizės masto, kai buvo fiksuota daugiau nei 32 tūkst. bankrotų.
Tačiau ateities perspektyvos išlieka įtemptos – tikėtina, kad 2026 metais nemokumo atvejų gali dar padaugėti, ypač tokiose srityse kaip automobilių pramonė ar sveikatos apsauga, kurios jau dabar susiduria su rimtais iššūkiais.
Vokiečiai masiškai netenka darbo
Tuo tarpu Vokietijos darbo rinkoje fiksuojami vis aiškesni silpnėjimo ženklai – dar sausį bedarbių skaičius vėl perkopė simbolinę trijų milijonų ribą ir pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį. Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, šalyje registruota 3,085 mln. bedarbių – 177 tūkst. daugiau nei gruodį ir 92 tūkst. daugiau nei prieš metus[2].
Nedarbo lygis per mėnesį pakilo iki 6,6 proc., o institucijos vadovė Andrea Nahles pripažino, kad darbo rinkoje šiuo metu trūksta judėjimo. Situaciją dar labiau apsunkina mažėjantis darbo pasiūlymų skaičius – registruotų laisvų darbo vietų sumažėjo iki 598 tūkst., tai yra 34 tūkst. mažiau nei prieš metus, o tai rodo, kad naujo darbo paieškos tampa vis sudėtingesnės.
Augantis nedarbas jau sulaukė ir politinio dėmesio. Kancleris Friedrichas Merzas tokią situaciją pavadino „pavojaus signalu“ ir pabrėžė, kad ekonomikos gaivinimas šiemet taps pagrindiniu prioritetu. Vyriausybė planuoja skatinti augimą didesnėmis investicijomis į infrastruktūrą ir gynybą, tačiau šių priemonių poveikis juntamas lėčiau nei tikėtasi.
Nors ekonomika rodo tam tikrų atsparumo ženklų – ketvirtąjį ketvirtį BVP augo 0,3 proc., o metinis augimas siekė 0,2 proc. – bendras fonas išlieka trapus. Papildomą neapibrėžtumą kelia ir infliacija, kuri sausį netikėtai padidėjo iki 2,1 proc., dar labiau komplikuodama šalies ekonominę situaciją.
Europos ekonomika – ties plona riba?
Tuo tarpu karo tarp JAV ir Irano pasekmės jau stipriai smogia ekonomikai – Estijos darbdaviai įspėja apie sutrikusį žaliavų tiekimą ir sparčiai augančias kainas. Uždarius Hormūzo sąsiaurį, sumažėjo ne tik naftos, bet ir kitų svarbių išteklių pasiūla, o kai kurių medžiagų kainos šoktelėjo iki 100 proc.
Tai didina gamybos kaštus ir trikdo įvairius sektorius – nuo pramonės iki technologijų. Dėl to dalis viešųjų projektų tampa nuostolingi, o kai kurioms įmonėms, ypač subrangovams, jau kyla bankroto grėsmė.
Verslas ragina valdžią ruoštis ilgalaikei krizei ir svarstyti pagalbos priemones. Tarptautinis valiutos fondas perspėja, kad energetikos sutrikimai gali sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą iki maždaug 2 proc., o infliaciją pakelti virš 6 proc.
Augančios energijos kainos jau veikia ir gyventojus – didėja kasdienės išlaidos, o ekonomistai įspėja, kad užsitęsus konfliktui perkamoji galia gali mažėti net ir augant atlyginimams.
