Valdžia kaltina „Muslim Interaktiv“ žmogaus teisių pažeidimais ir demokratijos niekinimu
Vokietijoje pastaraisiais metais auga nerimas dėl didėjančio terorizmo pavojaus ir imigrantų krizės padarinių šalies saugumui. Po 2015 metų migracijos bangos, kai į Europą atvyko milijonai žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, Vokietija tapo viena iš pagrindinių šių srautų krypčių.
Dalis imigrantų sėkmingai integravosi, tačiau kartu išaugo ir radikalizacijos rizika, o saugumo tarnybos vis dažniau fiksuoja ekstremistinių tinklų veiklą. Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai radikalūs judėjimai, pasinaudodami socialiniais tinklais, siekia paveikti jaunus musulmonus ir pasėti priešiškumą Vokietijos valstybei bei jos vertybėms.
Valdžia teigia, kad toks procesas ne tik kelia grėsmę vidaus saugumui, bet ir skaldo visuomenę, stiprindamas įtampą tarp bendruomenių. Dabar Vokietijos vyriausybė imasi žingsnių. Valdžia paskelbė uždraudžianti islamistinę organizaciją „Muslim Interaktiv“, kuri, anot valdžios, pažeidė žmogaus teises ir kėlė grėsmę šalies demokratinei santvarkai[1].
Ministerijos teigimu, „Muslim Interaktiv“ veikla prieštarauja pagrindiniams lyčių lygybės principams ir demokratijos vertybėms.
Kratos Hamburge ir Berlyne: tinklas veikė visoje šalyje
Vidaus reikalų ministerija teigia, kad grupė skatino antisemitizmą, diskriminavo moteris ir seksualines mažumas bei viešai ragino vadovautis religiniais įstatymais, prieštaraujančiais Vokietijos teisei. Pasak pareigūnų, organizacija ypač aktyviai veikė internete ir siekė paveikti jaunus musulmonus, kurie jaučiai atstumti daugiausia krikščioniškoje visuomenėje.
„Reaguosime visu įstatymo griežtumu prieš kiekvieną, kuris agresyviai ragina kurti kalifatą mūsų gatvėse, kursto neapykantą Izraeliui ir žydams bei niekina moterų ir mažumų teises“, – sakė vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas.
Policija trečiadienį surengė kratas septyniose vietose Hamburge bei dar dvylikoje objektų Berlyne ir Heseno žemėje. Tyrėjai nurodė, kad grupė siekė „indoktrinuoti kuo daugiau žmonių ir paversti juos nuolatiniais konstitucijos priešais“.
Hamburgo vidaus reikalų ministras Andy Grote pasveikino draudimą, pavadinęs jį smūgiu „moderniajam islamizmui socialiniuose tinkluose“. Anot pareigūnų, „Muslim Interaktiv“ aktyviai išnaudojo socialines platformas, kad kurtų įspūdį, jog musulmonų bendruomenė Vokietijoje yra sistemingai atstumiama ir diskriminuojama.
Ekspertai: pavojingas jaunimo radikalizavimo židinys
Be šios grupės, pradėtas tyrimas ir dėl dviejų kitų islamistinių organizacijų – „Generation Islam“ ir „Reality Islam“, kurios, įtariama, veikė panašiais metodais ir palaikė ryšius su uždraustais tinklais.
Kovos su ekstremizmu aktyvistas Ahmadas Mansouras socialiniame tinkle X rašė, kad šis žingsnis buvo „teisingas ir būtinas“, nes „Muslim Interaktiv“ yra dalis islamistinio tinklo, kuris pastaraisiais mėnesiais tapo agresyvesnis ir pavojingesnis. Jo teigimu, grupė vykdė bauginimo kampanijas ir kryptingai siekė pritraukti jaunimą į radikalų judėjimą, prisidengdama religijos vardu.
Po draudimo paskelbimo organizacijos „Muslim Interaktiv“ paskyros socialiniuose tinkluose buvo uždarytos, o jos atstovai komentarų žiniasklaidai nepateikė. Pareigūnai teigia, kad tai dar vienas žingsnis Vokietijos pastangose griežčiau kovoti su terorizmu ir ekstremizmu, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės kyla grėsmė.
