Vokietija konkrečius narkotikus žada prilyginti ginklams, kad sustiprintų atsakomybę už seksualinius nusikaltimus
Pasaulyje vis daugėja pasakojimų kaip merginos buvo apsvaigintos klube ir bare ir po nakties nebeprisimena nei ką veikė nei kaip atsidūrė ten kur prabunda kitą rytą. Viešai platinamos istroijos kaip draugai gelbėja merginas netikėtai apsvaigintas klube arba kaip merginoms privalu saugoti gėrimus ir vienai kitą išėjus nerūpestingai pasilinksminti.
Visa tai vysktas dėl menkai ištirtų ir žinomų išprievartavimo narkotikų. Specialistai nežinioje, nes GHB ir kiti vadinamieji išprievartavimo narkotikai yra labai sunkiai aptinkami. Preparatai greitai suveikia ir taip pat greitai pasišalina iš žmogaus organizmo – kartais per kelias valandas. Dėl to net įtarus apsinuodijimą, tyrimai dažnai neberodo jokių pėdsakų. Šios medžiagos dažnai būna bekvapės ir beskonės, todėl aukos jų nepastebi, o tyrėjams tampa sudėtinga surinkti įrodymus.
Vokietijos valdžia rengiasi teisiškai sugriežtinti požiūrį į tokius išprievartavimo narkotikų naudojimą, prilygindama juos ginklams. Šis žingsnis yra platesnių pastangų dalis, siekiant užtikrinti didesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto. Priemonės pristatomos kaip būtinos, kad nukentėjusieji galėtų lengviau pasiekti teisingumą.
„Mes išprievartavimo narkotikus, kurie vis dažniau naudojami kaip plačiai paplitusi priemonė nusikaltimuose, klasifikuojame kaip ginklus. Tai sudaro pagrindą gerokai griežtesniam baudžiamajam persekiojimui,“ penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas[1].
„Mes siekiame aiškių pasekmių ir nuoseklaus įstatymų vykdymo. Moterys turėtų jaustis saugios ir galėti laisvai judėti visur.“
Statistika rodo, kad problema kasmet auga: 2024 m. Vokietijoje seksualinių nusikaltimų aukomis tapo beveik 54 tūkst. moterų ir mergaičių, o tai yra 2,1 % daugiau nei ankstesniais metais. Beveik 36 % jų patyrė išprievartavimą arba seksualinį išpuolį.
Nepaisant planų, parlamente svarstytas įstatymo projektas dėl privalomos mažiausiai penkerių metų bausmės už išprievartavimo narkotikų naudojimą kol kas atidėtas.
Smurtas šalyje auga, o aukos vis dar retai praneša apie nusikaltimus
Vokietijoje fiksuojama vis daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų. Praėjusiais metais policija užregistravo rekordinį – beveik 266 tūkst. – nukentėjusiųjų skaičių, kuris padidėjo 3,8 % palyginti su ankstesniais metais. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad realūs skaičiai yra dar didesni.
Federalinės kriminalinės policijos vadovas Holgeris Münchas patvirtino, kad šalyje egzistuoja didelis nepraneštų nusikaltimų mastas. „Mes turime dirbti taip, kad daugiau aukų rastų drąsos pranešti apie nusikaltimus tam, kad pagerintume aukų apsaugą ir paramą,“ jis sakė. Ši situacija rodo, kad nors sistema stiprinama, daugelis žmonių vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos.
Smurto padariniai atsispindi ir nužudymų statistikoje. Nors Vokietijoje nėra vieningos femicido apibrėžties, 2024 m. buvo užfiksuota beveik 1 200 moterų ir mergaičių nužudymo ar pasikėsinimo nužudyti atvejų. Šie skaičiai tik nežymiai mažesni nei prieš metus, tačiau situacija išlieka itin rimta.
Vyriausybė imasi papildomų priemonių saugumui stiprinti, tačiau diskusijos dėl migracijos ir viešosios erdvės neslopsta
Šią savaitę Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam smurtautojams taikyti elektronines stebėjimo apykojes. Aukai gali būti suteiktas atskiras įrenginys, kuris įspėja, jei smurtautojas priartėja. Tokia sistema turėtų sumažinti pakartotinio smurto riziką ir padėti užtikrinti žmonių saugumą jų kasdienybėje.
Vidaus reikalų ministras paskelbė, kad užtikrintas finansavimas ir nacionaliniam programėlės diegimui. Ji leis smurto artimoje aplinkoje aukoms slapta dokumentuoti incidentus, kad šie vėliau galėtų būti panaudoti teisme. Tikimasi, kad tai padės aukoms rinkti įrodymus saugiu būdu, neatskleidžiant savo veiksmų smurtautojui.
Paskelbdamas apie šį žingsnį, A. Dobrindtas dar kartą pabrėžė, kad išprievartavimo narkotikų naudojimas bus traktuojamas taip pat griežtai, kaip ir ginklų panaudojimas. Tačiau kritikai pabrėžia, kad problema yra platesnė. Nors valdantieji teigia, kad rūpinasi moterų saugumu, realybėje daugelis jų nesijaučia saugiai viešose erdvėse ar net namuose, o spręsdama šias problemas vyriausybė vengia kalbėti apie priežastis, kurias kai kurie apžvalgininkai sieja su migracijos situacija[2].
