Dauguma ES valstybių nori suteikti Kijevui laisvę rinktis ginkluotės tiekėjus
Vokietija ir Nyderlandai stojo prieš Prancūziją ginče dėl to, ar Ukraina galės už Europos Sąjungos suteiktą 90 mlrd. eurų paskolą pirkti JAV pagamintą ginkluotę. ES lyderiai gruodį pasiekė politinį susitarimą dėl šios finansinės pagalbos Kijevui, tačiau galutinės lėšų naudojimo sąlygos dar turi būti suderintos po Europos Komisijos pasiūlymo, kurį planuojama pristatyti artimiausiomis dienomis.
Pasak POLITICO matytų pozicinių dokumentų, dauguma ES šalių mano, kad Ukraina turi turėti pakankamai laisvės spręsti, kaip panaudoti gautas lėšas savo gynybai. Šiai pozicijai vadovauja Berlynas ir Haga, pabrėžiančios, kad griežti apribojimai galėtų pakenkti Ukrainos gebėjimui apsiginti nuo Rusijos.
Prancūzija, priešingai, siekia įtvirtinti nuostatą, pagal kurią didžioji dalis lėšų būtų naudojama tik Europos gynybos pramonės produkcijai. Paryžius argumentuoja, kad taip būtų stiprinama ES karinė pramonė, net jei tai reikštų, kad Ukraina ne iš karto galėtų įsigyti jai skubiai reikalingą ginkluotę.
Paryžius spaudžia „pirk europietiška“, o kritikai kalba apie realių poreikių ignoravimą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aktyviai remia idėją suteikti pirmenybę ES gynybos įmonėms, taip siekdamas sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Tačiau kritikai teigia, kad toks požiūris labiau tarnauja Europos pramonės interesams nei Ukrainos gynybos poreikiams.
„Ukrainai skubiai reikia ir trečiųjų šalių gaminamos įrangos – ypač JAV oro gynybos sistemų, raketų perėmėjų, F-16 amunicijos, atsarginių dalių ir tolimojo smūgio pajėgumų“, – laiške kitoms ES sostinėms, kurį matė POLITICO, rašė Nyderlandų vyriausybė.
Nors dauguma šalių pritaria bendrai „pirk europietiška“ krypčiai, tik Graikija ir Kipras, pastarasis šiuo metu pirmininkaujantis ES Tarybai, palaiko Prancūzijos siekį apriboti pirkimus tik ES įmonėmis. Kiti diplomatai teigia, kad tokia nuostata pernelyg suvaržytų Kyjivo veiksmų laisvę.
Įtampa dėl šio klausimo sustiprėjo po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija užsiminė apie galimą karinį perėmimą Grenlandijoje, dar labiau paaštrindama transatlantinius nesutarimus.
Paskola Ukrainai tampa ES vidaus kovos dėl pelno priežastimi
Vokietija oficialiai atmetė Prancūzijos siūlymą riboti trečiųjų šalių tiekėjus. „Vokietija nepritaria pasiūlymams apriboti pirkimus iš trečiųjų šalių ir nerimauja, kad tai uždėtų Ukrainai per didelius suvaržymus ginantis“, – laiške ES valstybėms rašė Berlynas. Vokietija Ukrainai tiekia daugiausiai ginkluotės.
Nyderlandai pasiūlė bent 15 mlrd. eurų aiškiai numatyti ginklams, kurių Europa šiuo metu negali pagaminti pakankamai greitai ar tinkamu kiekiu. „ES gynybos pramonė šiuo metu arba negali pasiūlyti lygiaverčių sistemų, arba negali jų pagaminti per reikalingą laiką“, – teigiama Hagos pozicijoje.
Papildomą diskusijų bangą sukėlė ir Vokietijos pasiūlymas suteikti pirmenybę toms ES valstybėms, kurios labiausiai prisidėjo prie Ukrainos finansavimo. Diplomatai tai vertina kaip būdą paskatinti didesnę paramą Kyjivui, tačiau kartu ir kaip mechanizmą, galintį suteikti pranašumą Vokietijos gynybos pramonei.
Praėjusį mėnesį ES lyderiai sutarė skolintis 90 mlrd. eurų bendros skolos forma, kai žlugo planas šias lėšas surinkti iš įšaldyto Rusijos valstybės turto. Daugiau nei du trečdaliai šios sumos, anot ES diplomatų, bus skirti karinėms reikmėms, o galutinės taisyklės taps vienu jautriausių Briuselio sprendimų artimiausiu metu.
