Tarptautinėje karybos parodoje – naujas eksponatas
Paryžiuje, tarptautinėje parodoje „Eurosatory 2024“ buvo parodytas būsimas vieningas Europos tankas – EMBT, kurį kartu sukūrė Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonė. Tankas buvo aprūpintas trimis pabūklais ir apginkluotas nestandartine 140 mm patranka. Idėja tokia, kad tankas turi atitikti naujausius mūšio lauko iššūkius, įskaitant ir kovą su dronais.[1]
EMBT (Enhanced Main Battle Tank) – patobulintas pagrindinis mūšio tankas, kuris teoriškai gali pakeisti vokiečių trečiosios kartos „Leopard 2 MBT“ ir prancūzų „Leclerc“. Bent jau šią užduotį Vokietijos gynybos ministerija nustatė dar 2014 m., kai Bundestagui vadovavo Ursula von der Lejen. EMBT pirmą kartą buvo anonsuotas 2018 m.
Tanką sukūrė KNDS, bendra Prancūzijos ir Vokietijos kontroliuojančioji bendrovė, įkurta 2015 m., sudaryta iš Vokietijos bendrovės KMW ir Prancūzijos valstybinės bendrovės „Nexter“. Be EMBT, KDNS taip pat kuria naujos kartos 155 mm savaeigį artilerijos pabūklą (SPG), kurio užbaigimo data numatyta 2040 m.
Vokietijos KMW (Krauss-Maffeo Wegmann) yra žinomas kaip „Leopard 1“ ir „Leopard 2“ tankų, 155 mm PzH 2000 savaeigių artilerijos pabūklų, savaeigių zenitinių sistemų „Gepard“ ir kitos Bundesvero antžeminės kovinės įrangos gamintojas. „Nexter“ gamina prancūzų „Leclerc“ tankus, 155 mm CAESAR savaeigius pabūklus ir FAMAS šautuvus.
Naujasis EMBT yra vokiečių „Leopard“ ir prancūzų „Leclerc“ kovos mašinų mišinys. Būsimasis visos Europos EMBT tankas korpusą ir važiuoklę paveldėjo iš Bundesvero „Leopard“, o bokštelį – iš prancūzų tanko.
Skirtingai nuo kitų NATO tankų, EMBT reikia trijų žmonių įgulos. Buvo nuspręsta atsisakyti pabūklo užtaisytojo, kuris yra beveik visuose Vakarų tankuose. Pabūklo užtaisymo sistema tanke-monstre yra automatinė.
Naujojo Europos tanko bokštelis valdomas nuotoliniu būdu. Bokštelis turi jutiklių, sistemą lazerinį ir raketų įspėjimą bei akustinius jutiklius priešo šūvių aplinkoje klausymuisi. Joje taip pat įrengti šešis radarai nepilotuojamų orlaivių stebėjimui.
Trys įspūdingos naujosios kovos mašinos patrankos
Tankas, kaip minėta, gavo tris patrankas.[2]
Tai 140 mm ASCALON pagrindinis pabūklas, kurio kalibras didesnis negu daugumos tankų. Tie patys „Abrams“ ir „Leopard“ turi 120 mm patrankas, Rusijos tankai turi 125 mm pabūklus. Matyt, europiečiai bando sukurti kalibrą, kuris leistų jiems sunaikinti bet kokias šarvuotas transporto priemones jau pirmuoju šūviu. Šaudymui naudojami teleskopiniai 130 cm ilgio sviediniai, kurie, skirtingai nuo įprastų, turi gilzes. Koviniame rinkinyje tokių yra 22. Naujasis pabūklas su EMBT bokšteliu bus išbandytas 2025 m.
Antrasis pabūklas yra 30 mm patranka su 150 šaudmenų, sumontuota ant išorinės platformos bokštelio viršuje. Jis gali būti naudojamas pėstininkų kovos mašinų, šarvuoto personalo transporto ir lengvų įtvirtinimų naikinimui. Jis valdomas, kaip ir pagrindinis ginklas, nuotoliniu būdu.
Tankas taip pat turi 20 mm automatinę patranką, suporuotą su pagrindiniu vamzdžiu, ir 300 jai skirtų sviedinių.
Be trijų ginklų, tankas turi 7, 62 mm kulkosvaidį. 1500 AG galios variklis leidžia transporto priemonei įsibėgėti iki 65 km / h, įveikiant iki 450 km. Aktyvūs šarvai su 22 paleidimo sistemomis saugo tanką nuo priešininkų raketų.
Projektas – naujos karinės programos dalis
EMBT kuriamas lygiagrečiai su MCGS (Main Combat Ground System) programa, kurią 2017 m. pradėjo Vokietija ir Prancūzija. Programa siekiama pakeisti „Leopard 2“ ir „Leclerc“ tankus, sukurtus dar praėjusio amžiaus pabaigoje, ir visą abiejų šalių karinės įrangos seriją. Tai reiškia, kad MGCS bus įvairių šarvuotų transporto priemonių linija, kuri naudos vieną judėjimui skirtą platformą bei vieningas šiuolaikines apsaugos ir žvalgybos technologijas.[3]
Pasak Prancūzijos ir Vokietijos gynybos studijų instituto Sent Luise, MGCS galėtų tapti visaverte karinių technologijų ekosistema arba būsima sausumos karo sistema. Ji gali apimti autonominius bepiločius žemės bei oro lengvus, vidutinio dydžio ir sunkiuosius aparatus.
„MGCS tikslas yra sukurti pajėgumus, kurie suteiktų tokį galimybių rinkinį, kokį šiuo metu teikia pagrindiniai kovos tankai. Tam reikia ne tik naujų transporto priemonių, bet ir naujos taktikos bei bendrų kovinių pajėgumų“, – įsitikinęs institutas.
2024 m. balandį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir jo kolega iš Prancūzijos Sebastijnas Lekorniu (Sébastien Lecornu) paskirstė nacionalinę atsakomybę už konkrečias MGCS technologijas. Iš viso buvo įvardintos aštuonios sudėtinės dalys:
Platforma su važiuokle ir automatine navigacija kuriama vadovaujant Vokietijai;
Patranka, bokštelis ir šaudmenys – bendrai vadovaujant Prancūzijai ir Vokietijai;
Pagalbinė ginkluotė kuriama vadovaujant Prancūzijai;
Ryšių ir kontrolės sistema kuriama taikant jungtinį valdymą;
Modeliavimo aplinka yra bendrai valdoma;
Daviklių kūrimui vadovauja Prancūzija;
Apsaugos nuo dronų ir kovos su jais sistemos kūrimui vadovauja Vokietija;
Paramai, logistikai ir infrastruktūrai vadovauja Prancūzija ir Vokietija.
Be Prancūzijos ir Vokietijos, projektu domisi Belgija, Italija, Ispanija, Nyderlandai ir Lenkija.
