Berlynas su Damasku planuoja mechanizmą sirų grįžimui į tėvynę
Kovo 30 dieną Berlyne Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė apie naują migracijos politikos kryptį. Kartu su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa jis pristatė planą, pagal kurį didžioji dalis sirų turėtų grįžti į savo šalį. Tam numatyta steigti bendrą darbo grupę su Damasku.[1]
Pasak kanclerio, tikslas yra per artimiausius trejus metus sudaryti sąlygas sirams, kurie dabar gyvena Vokietijoje, grįžti į tėvynę. „Ilgesniu laikotarpiu, per artimiausius trejus metus, apie 80 procentų sirų, šiuo metu gyvenančių Vokietijoje, turėtų grįžti į savo šalį“, – teigė jis.
Šis planas reiškia vieną ryškiausių Vokietijos migracijos politikos pokyčių nuo 2015 metų. Tuomet šalis atvėrė duris šimtams tūkstančių karo pabėgėlių iš Sirijos. Dabar, pasikeitus situacijai regione, Berlynas siekia iš naujo įvertinti jų statusą.
Sprendimas grindžiamas pasikeitusia situacija Sirijoje ir nauju požiūriu į prieglobstį
Kancleris pabrėžė, kad po oficialios Sirijos pilietinio karo pabaigos 2024 metų gruodį situacija šalyje pasikeitė. „Padėtis dabar yra iš esmės pasikeitusi, todėl apsaugos poreikis turi būti iš naujo įvertintas“, – sakė jis.[2]
Vyriausybė planuoja pirmiausia išsiųsti tuos migrantus, kurie nebeturi teisės gyventi šalyje. Kancleris aiškiai nurodė, kad šie asmenys turės išvykti iš šalies.
„Tie, kurie nebeturi teisės gyventi šalyje, išvyks“, – teigė F. Merzas.
Jis taip pat pabrėžė, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas tiems, kurie, jo vertinimu, piktybiškai naudojosi prieglobsčio sistema. Pasak kanclerio, kalbama apie asmenis, kurie „piktnaudžiauja mūsų svetingumu“.
Vis dėlto planas nėra visiškai vienodas visiems. Vokietija ketina išlaikyti dalį kvalifikuotų specialistų, tokių kaip gydytojai ar slaugos darbuotojai. Pasak kanclerio, tai atitinka šalies interesus.
Planas kelia diskusijas dėl saugumo, integracijos ir žmogaus teisių
Nors valdžia kalba apie pragmatišką sprendimą, jis jau sulaukė kritikos. Opozicijoje esantys žalieji teigia, kad daugeliui sirų grįžimas vis dar nėra saugus. Jie pabrėžia infrastruktūros trūkumą ir nestabilią saugumo situaciją šalyje.
Kritikų teigimu, nemaža dalis sirų jau yra tvirtai įsitvirtinę Vokietijoje. Daugelis dirba svarbiuose sektoriuose, jų vaikai lanko mokyklas, o gyvenimas yra susietas su vietine bendruomene. Todėl sprendimas gali turėti ir socialinių pasekmių.
Papildomų abejonių kelia ir pati Sirijos situacija. Nors karas oficialiai baigtas, šalyje vis dar fiksuojami smurto protrūkiai ir įtampa tarp skirtingų grupių. Kurdų atstovai taip pat kritikuoja valdžią dėl nepakankamo jų interesų atstovavimo.
Nepaisant to, Vokietijos valdžia aiškiai rodo naują kryptį. Migracijos politika griežtėja, o sprendimai vis labiau orientuoti į grįžimą, o ne ilgalaikį prieglobstį. Tokie pokyčiai matomi visoje ES, ne tik konkrečių šalių mastu.
