<h2>Vokietija reiškia nepritarimą milžiniškam paramos paketui Ukrainai</h2>
<p>Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ skelbia, kad jau daugiau nei mėnesį Vokietijos valdžios institucijos reiškia nepritarimą dar vienam Europos Sąjungos (ES) paramos paketui Ukrainai.</p>
<p>Pastarasis paketas turėtų siekti apie 9 mlrd. eurų, tačiau kol kas Vokietija yra patvirtinusi tik pirmąją 1 mlrd. eurų paramos paketo dalį.</p>
<p>Leidinio „Corriere della Sera" turimais duomenimis, būtent Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris nesutinka su Briuselio siūlymu 9 mlrd. eurų finansuoti karo siaubiamą šalį.</p>
<p>Tačiau, pavasarį Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen įsipareigojo suteikti Ukrainai 9 mlrd. eurų paskolą dar iki 2022 m. pabaigos.</p>
<p>„Bloomberg" duomenimis, naująjį pagalbos Kijevui paketą sudaro „25 metų trukmės paskolos su 10 metų atidėjimo laikotarpiu pagrindinei sumai grąžinti". Šaltinių teigimu, palūkanų mokėjimai bus dengiami iš ES biudžeto[1].</p>
<blockquote>
<p>Ukraina siekia net didesnės finansinės paramos ir teigia, kad šaliai reikia bent 5 mlrd. dolerių per mėnesį.</p>
</blockquote>
<p>Be to, Ukrainos valdžią neramina ir vis dažniau aptarinėjami gandai apie Vokietijos poziciją rusiškų gamtinių dujų klausimu[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/julia-rekamie-zby-ph6valw-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parama jau buvo pažadėta anksčiau </h2>
<p>Pavasarį EK pasiekė susitarimą Kijevui suteikti net 9 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą. Šiam pasiūlymui pritarė visi ES valstybių narių vadovai.</p>
<p>Tuo pat metu, EK pasiūlė išmokėti Ukrainai beprocentinę paskolą, kurios terminas būtų 25-eri metai. Paskola būtų suteikiama <em>de facto</em> be palūkanų.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Vokietija, didžiausia ir solidžiausia šios formos euroobligacijų garantė, tam prieštarauja: vadovų susitikime davusi sutikimą, dabar ji jau pakeitė nuomonę. </p>
</blockquote>
<p>Pasak leidinio „Corriere della Sera“ žurnalistų, Ukrainos valdžia yra nusivylusi Vokietijos delsimu patvirtinti paramos paketą[3].</p>
<p>Be to, spekuliuojama, kad niekur nevedančios diskusijos tapo priežastimi, dėl kurios iš pareigų buvo atleistas Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje Andrijaus Melnyko.</p>
<p>Tiesa, leidinys „Bild" rašė, kad ambasadorius pereis į naujas pareigas: užsienio reikalų viceministro.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vladyslav-melnyk-5z2zgqfzwbg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nerimas dėl nuolat kintančios Vokietijos pozicijos</h2>
<p>Pakitusi Vokietijos pozicija paramos Ukrainai klausimu, neabejotinai sukels problemų tiek ES viduje, tiek ir dvišaliuose santykiuose tarp Ukrainos ir Vokietijos. Tačiau, priežasčių nerimui yra ir daugiau.</p>
<blockquote>
<p>Tarp Ukrainos valdžios pareigūnų yra įsitvirtinęs įtarimas, kad vyriausybė Berlyne ruošiasi <em>de facto</em> pažeisti kai kurias sankcijas Maskvai, kad vėl susigrąžintų pilną rusiškų dujų tiekimą „Nord Stream" dujotiekiu[4].</p>
</blockquote>
<p>Rusijos dujų gigantė „Gazprom" paskelbė, kad liepos 11–21 d. „Nord Stream 1" dujotiekio tiekimas pirmą kartą bus sumažintas 60 %, o antrą kartą net iki 90 %.</p>
<p>Skelbiama, kad taip nutiks dėl techninių priežasčių: tvarkymo darbai visuomet vyksta vasarą, be to, dujotiekiui trūksta „Siemens" turbinos, kuri jau buvo išsiųsta remontuoti į Vokietiją ir negrįžo, nes jai taikomos sankcijos[5].</p>
<p>„Siemens" turbina remontui iškeliavo į Kanadą, tačiau prieš keletą dienų ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Žaliųjų partijos lyderis, pareikalavo grąžinti turbiną iš Kanados į Vokietiją.</p>
<blockquote>
<p>Manoma, kad taip duodamas ženklas, kad grąžinta turbina galiausiai bus išsiųsta atgal į Rusiją. Kai kurie ekspertai yra įsitikinę, jog tai yra aiškus signalas, kad Vokietija yra linkusi pasiduoti Rusijos šantažui dėl dujotiekio.</p>
</blockquote>
<p>Nepaisant sankcijų, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą, Vokietija vis dar gauna 30 proc. gamtinių dujų iš Rusijos. Didžioji dalis šių dujų yra skirta ekonomiškai svarbiam pramonės sektoriui aprūpinti energija.</p>
<p>Praėjusiais metais, be Rusijos, kitos pagrindinės gamtinių dujų tiekėjos Vokietijai buvo Norvegija (31 proc.) ir Nyderlandai (13 proc.). Dabar Vokietija iš jų gauna daugiau dujų, tačiau nepakankamai, kad galėtų visiškai atsiriboti nuo rusiškų energijos šaltinių.</p>
<p>Kitos ES šalys, įskaitant Austriją, Italiją ir Čekiją, taip pat gauna dujas dujotiekiu „Nord Stream 1".</p>
<p>Tačiau, pagrindinė dujotiekio savininkė, Rusijos energetikos milžinė „Gazprom", praėjusį mėnesį 60 proc. sumažino dujų srautą, todėl energijos kainos pasiekė rekordinį lygį.</p>
<p>Dėl šio žingsnio Vokietija buvo priversta skambinti pavojaus varpais ir priimti įstatymą, skirtą komunalinių paslaugų bendrovėms remti. Taip pat buvo nuspręsta vėl atverti anglimi kūrenamų elektrinių duris.</p>
<p>Jei Rusijos tiekimas staiga būtų nutrauktas per vieną naktį, Vokietiją ištiktų didelė recesija, nes nuo dujų priklauso ištisos pramonės šakos, o dauguma Vokietijos namų jas naudoja šildymui[6].</p>
