Pradėtas tyrimas dėl konfiskuotų automobilių pardavimo per VMI elektroninę parduotuvę
Sausio mėnesį žurnalisto Skirmanto Malinausko atlikto tyrimo rezultatai, panašu, jau pasiekė ir Generalinę prokuratūrą. Joje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų, susijusių su konfiskuotų automobilių pardavimu per Valstybinės mokesčių inspekcijos valdomą elektroninę parduotuvę.
Tyrimas pradėtas prokurorui panaikinus Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo anksčiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešojoje erdvėje paskelbtos informacijos apie galimus pažeidimus[1].
Prokuratūra nurodo, kad STT, vykdydama generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sausio 19 dienos pavedimą patikslinti faktines aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą, nesurinko duomenų, leidžiančių teigti, jog žurnalisto viešai paskelbta informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisinga. Dėl to konstatuota, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Prokuroro vertinimu, siekiant objektyviai nustatyti, ar VMI vykdytoje konfiskuotų automobilių prekyboje galėjo būti padaryta nusikalstama veika, būtina surinkti aiškius ir konkrečius faktinius duomenis apie šių pardavimų organizavimą, išanalizuoti procesus ir gauti kitą reikšmingą informaciją. Tik atlikus šiuos veiksmus bus galima įvertinti, ar viešojoje erdvėje kilę įtarimai turi teisinį pagrindą.
Automobiliai bus parduodami tik konkurso būdu
Kone iškart po šio skandalo Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė keičianti praktiką ir nurodė, kad nuo šiol elektroninėje parduotuvėje siūlomi konfiskuoti automobiliai bus realizuojami tik konkurso būdu. Būtent taip, anot VMI, siekiama užtikrinti skaidrumą ir lygias galimybes visiems pirkėjams[2].
Inspekcija nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus klientų skundus ir atlikus patikrinimus tarpininkaujančiose įmonėse, kurių veikloje nustatyta įvairių pažeidimų. Tarp jų – bandymai manipuliuoti automobilių kainomis, ribojamos galimybės klientams apžiūrėti transporto priemones bei vėluojama atsiskaityti su VMI.
Perėmus pardavimo procesą, jis bus vykdomas dviem etapais: didesnės nei 5 tūkst. eurų vertės automobiliai bus parduodami konkurso būdu, o pigesnės transporto priemonės ir toliau bus siūlomos tiesioginiams pirkėjams.
VMI elektroninėje parduotuvėje – automobilių kainos gerokai žemiau rinkos
Sausio viduryje Skirmantui Malinauskui pavyko atidaryti tikrą VMI „stebuklų skrynią“, kai automobilį, kurio rinkos vertė perkopia bent 10 tūkst. eurų, atidarytoje elektroninėje parduotuvėje pavyko įsigyti vos už kelis tūkstančius. Viešai atskleista schema parodė, kad dalis VMI platformoje parduodamų konfiskuotų automobilių faktiškai buvo neprieinami eiliniams pirkėjams – patraukliausi pasiūlymai dingdavo per kelias sekundes nuo paskelbimo.
Nors sistema formaliai yra vieša, realybėje pranašumą turėjo tie, kurie naudojosi techniniais sprendimais ir galėjo automatiškai rezervuoti automobilius vos jiems atsiradus, taip apeinant bet kokią realią konkurenciją ir paliekant valstybę be galimos didesnės finansinės grąžos.
Kritika kilo ne tik dėl akivaizdžiai žemų kainų, bet ir dėl pačio pardavimo mechanizmo, kai automobiliai buvo tiesiog rezervuojami, o ne parduodami aukciono būdu. Tai reiškė, kad pirmasis „pagavęs“ pasiūlymą iš karto eliminuodavo visus kitus pirkėjus, nepriklausomai nuo to, kiek jie būtų pasirengę mokėti. Be to, viešai kelti klausimai ir dėl asmens duomenų saugumo bei galimos sisteminės praktikos leidžia manyti, kad tokios spragos galėjo būti išnaudojamos ne vienkartiniais atvejais.
