Po video apie mokinių skaičių sumažėjimą regionuose sulaukiau daug klausimų
Vakar įkėliau video, kur kalbu apie mokinių skaičių sumažėjimą regionuose, juo gan gausiai visi dalijosi. Perbėgau akimis komentarus tiek FB, tiek Tik toke.. Daugelis rašo: jūs ką tik dabar pastebėjote, kad baigiam išnykti? O jūs pati ką darote? O koks planas? Visi tik prieš rinkimus geri ir taip toliau.
Pabandysiu atsakyti. Ko gero, gausis ne taip ir siaurai.
Taigi. Regionų situaciją aš žinau labai iš arti, nes antra kadencija esu tarybos nare kaimiškame rajone (savo gimtinėje Šilalėje). Taip, taip, važinėju į posėdžius 240 km pirmyn ir tiek pat atgal. Kodėl? Todėl, kad kažkada maniau, jog taip galėsiu būti naudinga gimtinei. Turiu išsilavinimą, patirties ir t.t. ir pan. Beveik įpusėjus antrai kadencijai taryboje, o tai yra jau šešti metai, galiu pasakyti, jog mano kompetencijų ir patirties ten niekam nereikia. Ir ne, aš jau nebeišgyvenu. Iš pradžių buvo sunku su tuo susitaikyti, bet dabar priimu kaip nepakeičiamą faktą.
Todėl mano misija tarybos posėdžiuose liko viena – sąžinės tiesus balsas. Kai jau pamatau, kad laivelis visai siūbuoja, vėjas jį drasko į visas puses, įsiterpiu ir tiesiai (gal kartais ir per tiesiai) pasakau – jums bus galas, jei toliau ten plauksite! Tada sustokit tuoj pat, arba….
Jie dažniausiai lieka nepatenkinti. Ir toliau nuvaro tuo pačiu kursu, kuris užduotas centrinės valdžios, o valios pasipriešinti nerastum nei su žiburiu 
Tai čia buvo mano trumpas ekskursas, paaiškinantis, kodėl aš labai seniai ir labai skaudžiai esu suvokusi procesų negrįžtamumą.
Lietuva vykst. Tikrai taip.
Regionai pasiduoda naikinami centrinės valdžios. (Nors vakar per LRT radiją girdėjau – jog jiems skiriami milijonai pinigų ir jie patys kalti, kad baigia išnykti).
Tiesą sakant, man irgi dažnai atrodo, kad jų pačių kaltės yra labai daug: žmonės renka absoliučiai nekompetetingus ir bestuburius, kurie niekada nepasipriešins – jie kedensis plunksnas, džiaugsis suteiktais įgaliojimais ir postais, o kai jiems pasakysi: „Ei, karaliau, esi nuogas ir tave jau ruošiasi karti!”. Tai jie patylės ir nedrąsiai tarstels – „tai ką aš galiu padaryti….yra kaip yra….”
Ir tų nieko negalinčių padaryti už brangias algas mes turime ištisas armijas! Plečiasi partinė biurokratija – kuri ne kuria, o tik naikina. Jie sukuria tvarkas ir aprašus, dokumentus ir dokumentėlius, kontroliuoja, prižiūri, reikalauja…. Jie jau nebetelpa savivaldybių pastatuose. Jie yra didžiausi darbdaviai regionuose.,
Tai kaip gali išlikti regionas, jei jis nekuria sąlygų verslui, bet sukuria aibes partinių biurokratų?
Jie visi nori valgyti, o mokančių mokesčius ir galinčių juos pamaitinti kasdien vis mažėja.
Jiems yra pavadinimas. nelabai gražus, bet taiklus.
#eurųčiulpiai
Štai ir atsakymas visiems tiems, kurie prieš pora dienų spėliojote, ką vaizduoja šis piešinukas mano profilyje.
Eurųčiulpiai veisiasi visur: tai partiniai etatai (nepainioti su tikraisiais valstybės tarnautojais), kurių pristeigiama ministerijose, savivaldybėse, jiems pavaldžiose įstaigose ir aplink jas. Tai armijos ekspertų, konsultantų.
Manau, kad šiam kartui užteks. Pratęsiu kitąkart.
Lai bus tai politinė reklama. Nors kokia čia reklama?
