Dar kartą prabilta apie neigiamas COVID-19 pasekmes
Po gausybės ankstesnių gąsdinimų ir bauginimų, neseniai mokslininkai įvardino vieną iš pirmųjų pasekmių, atsirandančių persirgus sunkia COVID-19 forma. Pasak jų, gali nutikti taip, kad persirgus kapiliarinėse kraujagyslėse ims krešėti kraujas. Atitinkamo tyrimo rezultatus paskelbė leidinys „Journal of Applied Physiology“.[1]
Specialistai pirmą kartą aprašė endotelio, išklojančio vidinę kraujagyslių pusę, pažeidimus ir su tuo susijusius, infekcijos iššauktus trombų atsiradimo atvejus. Buvo nustatyta, kad stipraus uždegimo poveikis plaučiuose vykstančiai kraujotakai tampa pagrindiniu sunkios COVID-19 eigos veiksniu.
endotèlis (endo… + gr. thēlē – spenys), mezodermos kilmės plokščių daugiakampių ląstelių sluoksnis, išklojantis širdies, kraujagyslių ir limfagyslių spindį. Endotelio ląstelės išsidėsčiusios ant pamatinės membranos; jų storis ties branduoliu 2–3 µm, kitur – tik 0,2 µm. Dėl glaudžių tarpusavio jungčių (užtveriamųjų ir sąauginių zonulių) beveik visur sudaro ištisinį sluoksnį. Endotelio ląstelės turi įtakos kraujo tėkmei, jo krešėjimui, reguliuoja medžiagų ir ląstelių apykaitą tarp kraujo ir audinių, sugeba selektyviai fagocituoti, gamina medžiagas, kurios veikia endotelio ir visų kraujagyslių regeneraciją, augimą bei tonusą.[2]
Mokslininkai teigia, kad vyksta giluminiai procesai susirgus COVID–19
Tyrimų metu mokslininkai naudojo transmisinę ir skenavimo elektroninę mikroskopiją, leidžiančią stebėti, kaip virusas veikia endotelines plaučių ląsteles, paimtas iš sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų kūnų, kurie buvo hospitalizuoti nuo 2020 m. kovo iki gegužės. Visais atvejais buvo fiksuotas didelis trombozinės mikroangiopatijos, kuri pasireiškia kaip mikroskopinių kraujo krešulių susidarymas mažose arterijose ir kapiliaruose, paplitimas.
Endotèlį dengia sluoksnis glikoproteinų, vadinamų glikokaliksu, kurs veikia kaip barjeras, kontroliuojantis makromlekulių ir kraujo ląstelių patekimą ant endotelio paviršiaus. Taip pat jis neleidžia krešėti kraujui. SARS-CoV-2 skatina glikokalikso atsisluoksniavimą ir nykimą.
Mokslinis darbas pateikė dar vieną įrodymą to, kad sunki COVID-19 forma yra trombinio pobūdžio susirgimas. SARS-CoV-2 virusas pažeidžia endotelį, ir kuomet jis patenka į šio sluoksnio ląsteles, tai pirmiausia paveikia kraujotaką mikro kraujagyslėse. Iš pradžių dėl to kenčia plaučių kapiliarai, o vėliau trombai pradeda formuotis ir stambesnėse kraujagyslėse bei gali pasiekti bet kurį kitą organą.
Tyrimo autorių teigimu, sunkių COVID-19 formų gydymo paslaptis yra pacientų hidratacijos palaikymas ir teisingų kiekių antikoaguliantų naudojimas. Tai yra, dozė turi būti tokia, kuri skiriama, kai kraujyje sumažėja deguonies.
Visgi keista, kad mokslininkai nepatikslino, kokių pacientų – skiepytų ar ne – organizmuose susidaro trombai. Reikalas tas, kad kovidinės isterijos ir su ja susijusių eksperimentinių vakcinų naudojimo skeptikai nuolat teigė, kad būtent eksperimentiniai preparatai yra trmobų susidarymo priežastis, tačiau jų balso nei tuomet, nei dabar nenorima girdėti.
Profesorius siūlo be reikalo nepradėti nerimauti: vėl traukiami į sceną „netikri baubai“
Su 77.lt bendravęs medicinos profesorius, habilituotas mokslų daktaras Eduardas Vaitkus išsakytuose teiginiuose sensacijos neįžvelgė.
„Fiziologijos žurnale aprašyti plaučių mikroskopijos duomenys mirusių nuo kovido. Plaučiuose rasta kraujagyslių mikrotrombozė ir endotelio pažeidimas bei uždegimas. Klinikinėje medicinoje yra seniai žinoma, kad dėl infekcinio susirgimo gali išsivystyti ir kraujagyslių mikroteombozes, kurios kliniškai pirmoje vietoje pasireiškia inkstų ir smegenų pažeidimais, bei kraujo pokyčiai – eritrocitams besiskverbiant per trombuotą mikrokraujagyslę eritrocitai suyra (tai vadinama – hemolize). Mediciniškai tai HUS (hemolitinis ureminis sindromas) arba TTP (trombotine trombocitopenine purpura) . Šių būsenų klinikine išraiška labai panaši, bet skiriasi užvedamasis mechanizmas. Tokias atvejais antikoaguliantai (krešėjimą mažinantys vaistai) nebepadeda. Reikalinga skubus kraujo plazmos pakeitimas.
Dar vienas klinikinis sindromas, kai trombai užkemša smulkiąsias kraujagyseles, vadinasi disiminuota intravazaline koguliacija (DIK). Jis ypač stipriai ir netiktai gali pasireikšti gimdymo metu, kas kelia nemažai problemų. Kliniškai visi minėti sindromai gali būti labai panašūs, bet laboratoriniai tyrimai parodo, kada yra DIK, o kada HUS ar TTP.
Apibendrinant, tai, ką pateikė tyrėjų grupė, tai yra tokie kraujagyslių pakenkimai yra seniai žinomi kaip galima infekcinių susirgimų pasekmė. Tarkim kai viduriuoja, ir ypač – vaikai, atsiranda tokie charakteringi pakitimai, kurie fiksuojami ir esant plaučių uždegimui.
Klausimas, kuris turėjo būti keliamas – kokiu dažniu jie pasitaiko? Praktika rodo, kad jie būna labai retai. Gali būti, kad sergant COVID-19 jie pasitaiko dažniau, bet tokius teiginius reikėtų patvirtinti statistika. O dabar tik pažiūrėta į mėginius per mikroskopą ir pareikšta, kad fiksuoti pokyčiai, visiškai nesigilinant į jų priežastis“,- teigia profesorius Eduardas Vaitkus.
Prisiminkime, kas tas baisusis kovidas
COVID-19 yra liga, kurią sukelia virusas, vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). SARS-CoV-2 yra nauja koronaviruso padermė. Iki 2019 m. gruodžio mėn. jis nebuvo nustatytas žmonėms. Dabartinis COVID-19 protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje, o 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO paskelbė pandemiją.[3]
2023 m. gegužės 4 d. PSO generalinis direktorius nustatė, kad COVID-19 nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija. Jis pabrėžė, kad nors kolektyvinio imuniteto lygis yra didesnis, o hospitalizavimo ir mirties atvejų yra mažiau, vis dar yra neaiškumų, susijusių su tuo, kaip SARS-CoV-2 galėtų vystytis.
Pagrindiniai COVID-19 simptomai yra šie:
- karščiavimas
- kosulys
- bendras silpnumas ar nuovargis
- skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas
- gerklės skausmas
- galvos skausmas
- raumenų skausmai
- viduriavimas
Ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.
Kai kurie COVID-19 sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Tai reiškia, kad žmonės nejaučia jokių simptomų.
Sunkiais atvejais gali pasireikšti:
- pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys
- sumišimas
- skausmas krūtinės srityje
Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros ir pagalbos.
Paciento būklė gali greitai pablogėti ir dažniausiai tai įvyksta antrą ligos savaitę.
Deja, kai kuriems COVID-19 sergantiems žmonėms tenka gultis į ligoninę. Kai kuriems iš jų gali prireikti intensyvios priežiūros, kartais – net ilgesniam laikui.
