<h2>Rugpjūtį Europoje išaugo registruotas nedarbas</h2>
<p>Jau kelis mėnesius pastebima prastėjanti darbo rinkos situacija žemyne, o tam įtakos turi ir ukrainiečių paliktos darbo vietos prasidėjus karui. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas pastebi, kad nors situacija kol kas nesikeičia drastiškai ir dar nėra pasiekusi „raudonosios linijos“, sunerimti yra ko. Tuo tarpu situacija Lietuvoje lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atrodo gerėjanti, tačiau prognozuojama, kad jau rudenį šalies ekonominis paveikslas gerokai atvės, daug lėčiau augs ir vidutinis darbo užmokestis.</p>
<p>Rugpjūtį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, lyginant su liepa, nukrito 0,8 balo, tačiau vis dar išlieka virš neutralios ribos (100,9). Visgi, rizika dėl energetikos krizės aštrėjimo išlieka[1].</p>
<p>IAB prognozių vadovas Enzo Weberis teigia, kad Europos ekonomiką akivaizdžiai smukdo karas Ukrainoje, didesnį nedarbą lemia ir Ukrainos pabėgėlių integracija. Nepaisant visų šių veiksnių, darbo rinkos, anot jo, vis tiek išlieka stabilios.</p>
<p>Šį mėnesį pirmą kartą nedarbo rinkos subrodiklis sumažėjo 0,7 balo iki 99,3 ir nepasiekė neutralios 100 balų ribos. Su didžiausiais iššūkiais dėl nedarbo šiuo metu susiduria Vokietija ir Rytų Europos šalys. Čia svarbus vaidmuo tenka Ukrainos pabėgėlių integravimo į darbo rinką ir jų oficialaus registravimosi procesui.</p>
<p>Kad perspektyvos išlieka vis tiek teigiamos, rodo ir užimtumo subrodiklis, išliekantis aukščiau neutralios ribos (102,4 balo), nors šį mėnesį ir vėl buvo sumažėjęs 0,9 balo.</p>
<blockquote>
<p>Birželio mėnesį bendras nedarbo rodiklis visoje ES siekė 6 proc., o didžiausia bedarbystė fiksuota Ispanijoje (12,6 proc.) ir Graikijoje (12,3 proc.), o mažiausiai bedarbių buvo Vokietijoje (2,8 proc.), Lenkijoje (2,7 proc.) ir Čekijoje (2,4 proc.). Lietuva ES kontekste atsidūrė per vidurį su 5,8 proc. nedarbo lygiu[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nedarbas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užimtumo tendencijos Lietuvoje kol kas gerėja</h2>
<p>Tvyranti geopolitinė įtampa ir ukrainiečių integracija į Lietuvos darbo rinką, panašu, žymių neigiamų pokyčių darbo rinkoje kol kas nepadarė. Užimtumo tarnyba (UŽT) skelbia, kad lyginant šių ir praėjusių metų rugpjūtį, darbo rinkoje pastebimas net pagerėjimas. Skelbiama, kad rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 158,7 tūkst. bedarbių, o tai yra 30 proc. mažiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, bet 5,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį[4].</p>
<p>Registruotas nedarbas liepos mėnesį augo 0,5 proc. punkto ir rugpjūčio 1 d. siekė 9,1 proc., kai tuo pat metu pernai bedarbiai sudarė 13,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.</p>
<blockquote>
<p>Daugiausiai laisvų darbo vietų buvo fiksuota biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, virėjams, apsaugos darbuotojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, statybininkams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams[4].</p>
</blockquote>
<p>Tarnybos duomenimis, per liepos mėnesį užimtumas buvo suteiktas 26,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darnas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Perspektyvos nedžiugina – nedarbo lygis neabejotinai didės</h2>
<p>Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigiamos tendencijos buvo pastebėtos dar nuo šių metų pradžios, kai 2022 m. pirmąjį ketvirtį užimtųjų skaičius šalyje buvo 2,1 proc. didesnis nei prieš metus[6]. Šiuo laikotarpiu dirbančiųjų skaičius siekė apie 1 381 tūkst. ir buvo apie 5 tūkst. didesnis nei praėjusį ketvirtį, kai užimtumo augimo sparta šiek tiek sulėtėjo.</p>
<p>LB Ekonomikos departamento ekonomistė Justina Zajankauskaitė komentuoja, kad administraciniai „Sodros“ duomenys patvirtina, kad šiuo metu dirbančiųjų skaičius ir toliau auga, sėkminga buvo ir ukrainiečių integracija į Lietuvos darbo rinką – gegužės pradžioje jau dirbo daugiau kaip 7 tūkst. nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių[6].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau remiantis LB kovo mėn. atnaujintomis makroekonominių rodiklių prognozėmis, 2022 m. nedarbo lygis augs ir turėtų siekti 7,1 proc., o užimtumo pokytis per metus sudaryti 1,0 proc.</p>
</blockquote>
<h2>Recesijos neišvengs ir darbo rinka</h2>
<p>Lietuvoje veikiantiems bankams signalizuojant apie neišvengiamą recesiją ir neigiamus trečio ir ketvirto ketvirčio BVP pokyčius[8], tai neabejotinai palies ir darbo rinką. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai žiemą ir rudenį turės aukštos energetikos produktų kainos, kurios artimiausiais mėnesiais prispaus ir verslą.</p>
<p>Kardinalesni pokyčiai, pasak ekonomisto, turėtų įvykti ir 2023 metų pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams galėtų didėti ir dvigubai. </p>
<blockquote>
<p>Tai palies ir darbo rinką, kuri po truputį pradės vėsti jau nuo kitų metų ir nedarbo lygis padidės nuo šiais metais prognozuojamų 6 proc. iki 6,8 proc. 2023 metais[8].</p>
</blockquote>
<p>Kartu su augančiu nedarbo lygiu nusistovės ir vidutinis darbo užmokestis, kurio augimas prognozuojamas 8,5 proc., kai tuo tarpu šiemet jis didės daugiau nei 12 proc. Tačiau teigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio kilimui esą darys minimalios mėnesio algos padidėjimas.</p>
