Įmonės žadėjusios pasitraukti iš Rusijos savo pažadus pamiršo
Daugiau negu 1000 stambių įmonių, kurios Rusijos intervencijos į Ukrainą pradžioje žadėjo pasitraukti iš šalies-agresorės, apie savo pažadus netrukus pamiršo. [1]
Jeilio universiteto profesorius Džefas Zonenfeldas (Jeff Sonnenfeld) analizavo Vakarų verslo pasitraukimo iš Rusijos procesą, tačiau šiandien, karui vykstant jau daugiau negu 500 dienų, jis vėl grįžo prie šios temos, kadangi tokios žinomos įmonės kaip „Heineken“, „Unilever“, „Philip Morris“ ar „Oreo Mondelez“ palikti Rusijos rinkos nebeplanuoja.
„Šios įmonės sulaužė savo pažadus. Jos veikia kaip karo laikų spekuliantai. Tai – gėdinga ir neetiška“, – teigė D.Zonenfeldas.
Tiesa, pateikdamas savo ataskaitą Kongresui, jis patikslino, jog įmonės nepažeidžia jokių galiojančių įstatymų, tačiau toks jų elgesys neatitinka moralinio kodekso ir kenkia pačių įmonių reputacijai.
„Vartotojai turi žinoti, jog palaikydami minėtas įmones, jie sutinka su tuo, kad jos maitina V. Putino karo mašiną“, – teigė profesorius.
Čia galima prisiminti, kad panašias akcijas, tačiau nukreiptas išimtinai prieš Kauno merą Visvaldą Matijošaitį rengė kažkodėl komiku vadinamas, tikėtina, elgsenos sutrikimų turintis, Olegas Šurajevas. [2] Jam kliuvo tik viena įmonė, nors, turima informacija, prekiaujančių ar bendradarbiaujančių su Rusija Lietuvos įmonių taip pat yra apstu.
Slapti V.Putino rėmėjai
Pasak D. Zonenfeldo, ryškiu problemos pavyzdžiu yra Olandijos alaus gamintojas „Heineken“. [3]
2022 m. kovą, nuo karo Ukrainoje pradžios praėjus mėnesiui, „Heineken“ buvo pagirtas už pažadus palikti Rusiją. Jeilio universitetas savo įmonių santykių su Rusija vertinimo sistemoje net skyrė jam aukščiausią „A“ įvertinimą, kurį gauna visiškai su Rusija santykius nutraukusius įmonės.
Šiandien, nuo karo pradžios paėjus 16-ai mėnesių, universiteto turimais duomenimis, „Heineken“ Rusijoje vis dar turi 7 įmones, kuriose dirba 1800 darbuotojų. Taip pat per šį laiką įmonė, užimdama konkurentų atlaisvintą vietą, rinkai pasiūlė kelis naujus prekių ženklus.
„Jie ne tik neišeina. Jie dvigubina gamyba ir gaunamas pajamas“, – teigė Jeilio lyderystės instituto tyrimų direktorius Stivenas Tianas (Steven Tian).
Dabar Jeilio universitetas „Heineken“ reitingą pažemino iki „D“ ir pabrėžė, kad įmonė vis dar delsia palikti Rusijos rinką dangstydamasi tuo, jog esą laukia reguliatorių leidimo parduoti verslą.
Taip pat buvo priminta, kad tokios įmonės kaip BP ar „ExxonMobil“ taip norėjo palikti Rusiją, kad sutiko su joms visiškai nenaudingomis pasitraukimo sąlygomis.
„Tai yra arba institucinė inercija, arba ideologinis akiplėšiškumas. Taip pat tai yra slaptos paramos V. Putino režimui demonstravimas“, – buvo įsitikinęs D. Zonenfeldas.
„Heineken“ atstovai pripažino, kad karas Ukrainoje yra siaubingas ir patikino, jog labai stengiasi pasitraukti iš Rusijos. Taip pat buvo pareikšta, kad jau rastas potencialus verslo pirkėjas, tačiau dar balandį paduotas prašymas dėl pasitraukimo vis dar yra svarstomas.
„Planuojama, kad įmonė patirs nemažus finansinius nuostolius. Operacijos vietos lygmeniu dar vykdomos, kad organizacija galėtų užtikrinti darbuotojų poreikių patenkinimą bei išvengtų bankroto procedūros arba nacionalizavimo“, – nurodė „Heineken“
„Unilever“ ledai ir „Mondelez“ užkandžiai lieka Rusijoje
2022 kovą užkandžių ir saldainių gamintojas „Mondelez“ taip pat žadėjo nutraukti visas nepagrindines veiklas Rusijoje, tuo pat metu rūpinantis, kad nenutrūktų maisto produktų tiekimas. Įmonė patikino, kad visas dėmesys bus skirtas baziniams pasiūlymams. [4]
Šiandien „Mondelez“, kuriai priklauso „Oreo“, „Triscuit“ ir „Nabisco“ prekių ženklai, pripažįsta, kad Rusijoje vis dar turi 3000 darbuotojų. Jeilio universitetas pastebi, kad, nepaisant kai kurių Europos parduotuvių ir įmonių paskelbto boikoto, nėra jokių požymių, kad „Mondelez“ planuoti trauktis iš Rusijos.
Į universiteto užklausą įmonė neatsakė, bet praėjusį mėnesį nurodė, kad sumažino gamybos ir reklamos Rusijoje apimtis.
Įmonė „Unilever“, gaminantį muilą „Dove“, ledus „Ben&Jerry’s“ ir arbatą „Lipton“, žadėjo prekiauti Rusijoje tik pirmo būtinumo prekėmis. Nepaisant to, ji toliau prekiauja ledais ir kitomis, plataus vartojimo, prekėmis.
„Unilever“ taip pat nieko nekomentavo, tačiau priminė savo vasario mėnesio pranešimą. Jame buvo teigiama, kad įmonė smerkia karą Ukrainoje, tačiau palikti Rusijos rinką, neperduodant aktyvų šalies valdžiai arba nepakenkiant darbuotojams, nėra paprasta.
„Moral Rating Agency“ organizacija, stebinti kaip įmonės vykdo savo pažadus palikti Rusiją, teigia, kad „Unilever“ parama Rusijos ekonomikai siekia 712 mln. JAV dolerių per metus.
Kaip ir „Unilever“ bei „Mondelez“, „Nestle“ praėjusiais metais irgi žadėjo prekiauti Rusijoje tik pirmo būtinumo produktais. Visgi Jeilio universiteto specialistai nustatė, kad batonėlių „Kit Kat“, tirpios kavos „Nescafe“ ir gyvūnų prekių „Purina“ gamintojas ir toliau prekiauja jomis Rusijos rinkoje.
Nepaisant pažadų, bendradarbiavimo gigantas „WeWork“ ir toliau nuomoja darbo vietas Maskvoje. Tiesa, įmonės atstovas nurodė, kad jie labai rimtai galvoja apie pasitraukimą ir šis procesas jau yra paskutinėje stadijoje.
Apie tai, kad visomis išgalėmis bando pasitraukti, praėjusiais metais informavo ir cigarečių gamintojas „Philip Morris“. Nepaisant to, šiandien „Philip Morris“ yra viena didžiausių iš Rusijoje likusių transnacionalinių korporacijų, kurios aktyvai vertinami 2,5 mlrd. JAV dolerių. Įmonės atstovas pareiškė, kad situacija yra sudėtinga, o jie privalo vadovautis reguliatoriaus nustatyta tvarka.
Maskvoje sėkmingai veikia greitojo maisto tinklai
„McDonald’s“ ir „Starbucks“ nusprendus palikti Rusiją, kitos amerikiečių įmonės jų pavyzdžiu sekti nežada. „Sbarro Pizza“, bent jau remiantis jos pateikiama informacija, vis dar dirba Maskvoje.
„Carl’s Jr.“ greitojo maisto tinklas ne tik nenutraukė veiklos, bet ir kelia nuotraukas į savo rusišką paskyrą „Instagram“. Tiesa, įmonės atstovai nurodė, kad 17 pagal frančizę dirbančių restoranų veikia autonomiškai, o „Instagram“ paskyra nėra įmonės nuosavybė.
Savo veiklos nepakomentavo ir „TGI Fridays“, tačiau dar 2022 metų kovą ji nurodė, kad frančizės pačios sprendžia – likti joms ar pasitraukti. Taip pat buvo žadama Rusijoje gaunamą pelną pervesti Ukrainos ir jos pabėgėliais besirūpinančiai grupei.
Kitos įmonės teigė, kad liko Rusijoje nenorėdamos pridaryti rūpesčių savo darbuotojams ir klientams.
„Tai vienas iš tų dalykų, kuriuos lengva pažadėti, bet sunku įvykdyti, kadangi viskas gali pasibaigti finansiniais nuostoliais“, – nurodė prie Šiaurės Vakarų universiteto veikiančios Vadybos mokyklos profesorius Timas Kalkinsas (Tim Calkins).
Pasak jo, o eilinį vartotoją šiuo metu domina visai kiti dalykai, negu įmonių pasitraukimas iš Rusijos.
„Manau, kad įmonės nepatiria stipraus spaudimo, todėl neskuba vykdyti pažadų“, – nurodė jis.
D.Zonenfeldas, priminęs Vakarų įmonių pasitraukimą iš Pietų Afrikos praėjusio amžiaus pabaigoje, su tokiu požiūriu nesutiko. Pasak jo, būtina sukurti tokį diskomforto lygį, kad eilinis rusas susimąstytų – o kas dėl to kaltas?
