Tyrimas: kas ketvirtas lietuvis socialinius tinklus naudoja rizikingai
Telefoną tikrinti prieš miegą, vos pabudus ar net pokalbio metu – daugeliui tai tapo kasdieniu įpročiu. Tačiau naujausias „Tele2“ ir Vilniaus universiteto atliktas tyrimas rodo, kad toks įprotis gali turėti ir nematomą kainą. Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje vis dažniau tampa rizikingas, o tai siejama su didesniu vienišumo jausmu ir prastesne emocine savijauta.
Tyrimas atskleidė ir paradoksą – nors visuomenės emocinis atsparumas auga, streso vis dar patiria dauguma žmonių. Šiuo metu aukštu emociniu atsparumu pasižymi 63 proc. Lietuvos gyventojų, kai prieš metus tokių buvo 58 procentai. Vis dėlto apie du trečdaliai respondentų vis dar nurodo patiriantys vidutinį ar aukštą streso lygį, todėl emocinė savijauta daugeliui išlieka trapi[1].
Vienu svarbiausių veiksnių, galinčių neigiamai veikti savijautą, išlieka socialinių tinklų naudojimas. Per metus rizikingai jais besinaudojančių žmonių dalis Lietuvoje padidėjo nuo 23 iki 27 procentų. Nors aukšta priklausomybės rizika nustatyta maždaug 6 proc. visų gyventojų, tarp jaunimo ji gerokai didesnė – 18–24 metų grupėje siekia apie 20 procentų. Tyrimo duomenimis, maždaug kas antras šio amžiaus jaunuolis jau turi perteklinio naudojimosi socialiniais tinklais požymių.
Paradoksas: kuo ilgiau socialiniuose tinkluose – tuo vienišiau
Pastebėta ir aiški sąsaja tarp socialinių tinklų ir vienišumo jausmo. Daugiau nei trečdalis 18–24 metų lietuvių teigia dažnai jaučiantys vienatvę, o tarp žmonių, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, vieniši jaučiasi beveik pusė respondentų. Tuo tarpu tarp tų, kurie socialinius tinklus naudoja saikingiau, vienišumą patiria tik apie 11 procentų žmonių.
Specialistai pabrėžia, kad socialiniai tinklai savaime nėra blogis, tačiau svarbu stebėti savo įpročius. Jei tampa sunku kontroliuoti laiką, nuolat kyla poreikis tikrinti turinį ar socialiniai tinklai naudojami kaip pagrindinė priemonė susidoroti su stresu, tai gali būti signalas peržiūrėti savo elgesį.
Vis dėlto tyrimas rodo, kad nors dauguma žmonių mano galintys lengvai riboti laiką socialiniuose tinkluose, net 70 proc. gyventojų nesiima jokių veiksmų, kurie padėtų jų naudojimą sumažinti.
Nurodoma, kad tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
Siūlo drausti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų
Tuo tarpu siūlymas uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais Lietuvoje sukėlė platesnę diskusiją apie tai, kaip apskritai reikėtų spręsti jaunimo santykio su skaitmenine erdve problemą. Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė pateikė įstatymų pataisas, kurios numatytų, kad jaunesni nei 16 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik gavę tėvų leidimą, o pačios platformos turėtų įdiegti realias amžiaus patikrinimo sistemas[2].
Politikės teigimu, tokios priemonės būtinos, nes statistika rodo neraminančią tendenciją – internetu naudojasi apie 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių telefoną tikrina nuolat, o kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybės nuo išmaniojo telefono požymių.
Vis dėlto ministerijos pabrėžia, kad vien draudimų gali nepakakti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina kartu galvoti apie alternatyvas – stiprinti vaikų popamokines veiklas, skatinti būrelius, savanorystę ir aktyvesnį tėvų įsitraukimą į vaikų laisvalaikį.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė mano, kad efektyvūs sprendimai turėtų būti priimami visos Europos mastu, o atsakomybė už amžiaus ribojimus turėtų tekti ir pačioms socialinių tinklų platformoms. Pasak jos, situacija turėtų būti vertinama panašiai kaip alkoholis ar tabakas – paslaugos tiekėjai privalo užtikrinti, kad jos nebūtų prieinamos nepilnamečiams.
