Lietuviai autobusais vis dažniau renkasi keliones po Baltijos šalis
Savaitgalio išvyka į Rygą, spontaniška kelionė į Varšuvą ar trumpas poilsis Taline – autobusai Baltijos regione tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp lietuvių. Naujausi „FlixBus“ duomenys rodo, kad keleiviai vis dažniau renkasi artimas kryptis, kurias galima pasiekti greitai, patogiai ir už mažesnę kainą.
Daugiau nei pusė visų kelionių autobusais iš Lietuvos yra susijusios su poilsiu. Skaičiuojama, kad 52 proc. keleivių vyksta atostogauti, o dar 22 proc. autobusais keliauja aplankyti draugų ar šeimos narių. Verslo kelionės sudaro apie 17 proc., į darbą vyksta 4 proc. keleivių, o trumpoms vienos dienos išvykoms autobusą renkasi maždaug 5 proc. keliautojų[1].
„FlixBus“ Rytų Europos viceprezidentas Michalas Lemanas teigia, kad autobusai šiandien daugeliui tampa ne alternatyva, o pirmuoju pasirinkimu planuojant regionines keliones. Pasak jo, keleiviai vertina lankstumą, dažnus reisus ir galimybę kelionę suplanuoti net paskutinę minutę.
Tarp populiariausių maršrutų iš Lietuvos dominuoja kryptys į Latviją, Lenkiją ir Estiją. Vienas aktyviausių išlieka Ryga–Vilnius maršrutas, kuriuo per savaitę vykdoma apie 40 reisų. Taip pat daug keleivių renkasi keliones maršrutais Kaunas–Suvalkai, Talinas–Vilnius ir Vilnius–Varšuva.
Autobusai tampa svarbia jungtimi tarp miestų ir oro uostų
Panašios keliavimo tendencijos matomos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje autobusai dažniausiai pasirenkami turizmo kelionėms, o tarp populiariausių krypčių išlieka Vilnius, Talinas ir Varšuva. Estijoje itin svarbus išlieka Baltijos transporto koridorius, jungiantis Helsinkį, Rygą, Vilnių ir Lenkijos sostinę.
Anot M. Lemano, keliautojai regione vis dažniau planuoja maršrutus ne vienos šalies ribose, o visame Baltijos regione. Dėl to tolimojo susisiekimo autobusai tampa patogia jungtimi tarp miestų, oro uostų ir kitų transporto centrų.
Autobusai vis dažniau tampa ir platesnių kelionių dalimi. Keleiviai jais vyksta iki oro uostų ar tranzito mazgų, iš kurių tęsia keliones po Europą ar kitus pasaulio regionus. Vienu svarbiausių tokių centrų Baltijos šalyse išlieka Rygos oro uostas.
Keliautojus vilioja ir papildomos paslaugos. Keliaujant „FlixBus“ autobusais iš Lietuvos galima vežtis dviratį – ši paslauga kainuoja nuo 1,20 euro. Į bilieto kainą taip pat įtrauktas nemokamas iki 20 kilogramų bagažas.
Prognozuojama, kad 2026 metų vasarą tarp populiariausių krypčių iš Lietuvos išliks Vilnius–Ryga, Vilnius–Varšuva ir Kaunas–Suvalkai. Tuo metu daugiausia keleivių į Lietuvą turėtų atvykti maršrutais Ryga–Vilnius, Talinas–Vilnius bei Varšuva–Vilnius.
Siūlo 50 proc. nuolaidą priemiestinių autobusų keleiviams
Tuo tarpu demokratas Tomas Tomilinas Seimui pateikė siūlymą laikinai įvesti 50 proc. nuolaidą visiems keleiviams, keliaujantiems priemiestiniais autobusais. Šiuo metu tokia lengvata taikoma tik traukinių keleiviams[2].
Pasak parlamentaro, dabartinė sistema nėra teisinga, nes autobusais naudojasi gerokai daugiau žmonių, tačiau jie negali pasinaudoti tomis pačiomis nuolaidomis. T. Tomilinas pabrėžia, kad per tą patį laikotarpį traukiniais su lengvata keliavo beveik 6 mln. keleivių, o autobusais – apie 26 mln. gyventojų.
Seimo nario teigimu, dalis regionų gyventojų net neturi galimybės patogiai keliauti traukiniais, todėl jaučiasi diskriminuojami. Įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybė rudenį turėtų pateikti biudžeto pakeitimus ir numatyti kompensavimo mechanizmą savivaldybėms dėl atsiradusių išlaidų.
Siūloma, kad lengvata autobusų keleiviams galiotų laikinai – iki tol, kol stabilizuosis degalų kainos ir sumažės kuro krizės poveikis regione.
Autobusų vežėjai piktinasi nelygiomis sąlygomis rinkoje
Valstybei laikinai perpus sumažinus traukinių bilietų kainas, autobusų vežėjai pradėjo fiksuoti ryškų keleivių mažėjimą. Bendrovės skaičiuoja, kad kai kuriuose maršrutuose keleivių sumažėjo net trečdaliu. Vežėjų teigimu, žmonės renkasi pigesnes keliones traukiniais, o autobusų sektorius atsidūrė nevienodose konkurencijos sąlygose, nes traukinių bilietai subsidijuojami valstybės.
Situaciją dar labiau apsunkino smarkiai išaugusios dyzelino kainos, kurios padidino bendrovių išlaidas.
Autobusų įmonės perspėjo, kad ilgai dirbti nuostolingai nepavyks, todėl ateityje gali tekti branginti bilietus ar mažinti reisus. Vežėjai jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydami tokias pačias lengvatas taikyti ir autobusų keleiviams.
Tuo metu traukiniuose keleivių srautai sparčiai auga – „LTG Link“ skelbia, kad nuo balandžio keleivių padaugėjo apie 30 proc., o populiariausiuose reisuose dažnai nebelieka laisvų vietų atsisėsti.
