Ruošiama nauja mokykla vokiečių karių vaikams
Vilniaus centre esančioje Išganytojo kalvoje netrukus iškils nauja mokykla ir darželis, skirti Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados karių vaikams. Projektui jau uždegta žalia šviesa, o sostinės valdžia pradeda projektavimo darbus.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad sprendimas dėl ugdymo įstaigos vietos jau galutinai suderintas su Vokietijos atstovais. Nors pasirinktas sklypas ribojasi su Vilniaus kalėjimu, tokia kaimynystė projekto partneriams abejonių nesukėlė.
„Sprendimas yra priimtas, Vokietijos pusė yra patvirtinusi, kad ta vieta jiems yra tinkama. Dabar jau prasideda projektavimo ir planavimo darbai. Tai nebuvo problema, žinant, kad tai yra įstaiga, kuri turi savo saugumo standartus ir pati kaimynystė nėra čia kažkokia išskirtinė“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Benkunskas[1].
Planuojama, kad naujoji mokykla bus integruota į Išganytojo kalvos erdvę kartu su bažnyčia ir apžvalgos aikštele. Pasak mero, tai suteiks papildomos simbolinės reikšmės vietai, kurioje mokysis Vokietijos karių šeimų vaikai.
Įgyvendinant projektą bus tvarkoma ir aplinkinė infrastruktūra – numatyta atnaujinti viešąsias erdves bei pėsčiųjų takus, siekiant pagerinti susisiekimą su Senamiesčiu.
Vokietija 2022 metais įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Į šalį planuojama perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių darbuotojų, o dalis jų atvyks kartu su šeimomis. Tikimasi, kad didžioji brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota iki 2026 metų, o visišką operacinį pajėgumą pasieks 2027-aisiais.
Kilo diskusijos dėl per brangių projektų
Tuo tarpu Vilniuje jau kurį laiką tarp miestiečių sklinda kalbos dėl itin brangių numatytų mokyklų projektų. Vieną tokių atvejų viešai sukritikavo Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, suabejojęs planų prie Taikos progimnazijos statyti sporto salę už beveik 16,4 mln. eurų pagrįstumu. Pasak jo, tokia suma atrodo neproporcingai didelė, atsižvelgiant į planuojamo objekto dydį ir paskirtį.
Politikas savo poziciją grindžia palyginimais su kitais neseniai Lietuvoje įgyvendintais sporto infrastruktūros projektais. Jo teigimu, Joniškyje už maždaug 10 mln. eurų statomas sporto kompleksas su baseinu ir papildoma infrastruktūra, o Plungėje už mažiau nei 10 mln. eurų pastatyta LKL standartus atitinkanti arena. Todėl, anot tarybos nario, kyla klausimų, kodėl sostinėje mokyklos sporto salės projektas kainuotų gerokai daugiau.
A. Nemunaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal planuojamą koncesijos modelį mokiniai sporto sale naudotųsi tik ugdymo valandomis, o likusį laiką ją valdantis operatorius teiktų mokamas paslaugas.
„Vaikams sporto salių reikia. Bet už tokią kainą gaunasi dvi sporto salės. Tą ir siūlau padaryti, jei jau planuojama skirti tokią sumą“, – nurodė A. Nemunaitis.
Iš Vokietijos karių – aukšti standartai būstui
Tuo tarpu dar pernai metais tautiečiai pradėjo skųstis, kad dėl planuojamo Vokietijos brigados karių atvykimo gali brangti būsto nuoma. Nors pirmieji kariai jau atvyko, dėmesį traukia ne tik jų skaičius, bet ir gana konkretūs reikalavimai būstui[2].
Kartu pradėjo ryškėti ir tendencija, kad vokiečių šeimos dažniausiai ieško namų ar kotedžų su automobilių stovėjimo vietomis, visa reikalinga buitine technika bei aukštais komforto standartais. Tarp būtinų pageidavimų minėtos ne tik skalbimo mašinos, bet ir džiovyklės, o būstas turi būti nepriekaištingai sutvarkytas.
Dalintasi, kad į Lietuvą atvykę kariai taip pat pageidavo aiškių ir iš anksto apibrėžtų nuomos sąlygų. Pavyzdžiui, kad sutartyse būtų numatyta viena galutinė mėnesio kaina su komunaliniais mokesčiais, o nuomos sutartys būtų registruojamos Registrų centre. Be to, nemaža dalis karių atvyko su augintiniais, todėl dažniau renkasi būstus su kiemais.
