Mokslininkai ir NVO sustabdė Nemuno ir Neries vandens kelių plėtros darbus
Nevyriausybinės organizacijos ir mokslininkai sustabdė Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planus pritaikyti Nemuno vidurupį ir Neries atkarpas laivybai. Viešojo intereso gynimo fondo (VIGF) iniciatyva darbai Nemune buvo sustabdyti, o Neries gilinimo planai užkardyti, siekiant apsaugoti unikalią Lietuvos gamtą.
Neris įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, o jos rėvos – natūralios sraunumos – laikomos didžiausia upės vertybe. Hidroinžineriniai darbai galėtų sunaikinti buveines, pakenkti saugomoms žuvų rūšims ir sutrikdyti nerštavietes, įskaitant pusę visų Lietuvos lašišų nerštaviečių bei atkuriamą aštriašnipio eršketo populiaciją[1].
Ekspertai ir NVO teigia, kad gilinimo darbai keistų natūralią ekosistemą, todėl būtina juos stabdyti. Viena siūlomų priemonių – išbraukti Nerį ir Nemuno vidurupio atkarpą iš Vandens kelių sąrašo, kas oficialiai ribotų VVKD veiklą šiose teritorijose ir leistų labiau atsižvelgti į visuomenės poreikius.
Advokatas Saulius Dambrauskas pabrėžė, kad teisės spragos leidžia manipuliuoti upių darbais, todėl svarbu aiškiai atskirti upių valymą nuo gilinimo.
Neris tinkama tik pramoginei laivybai?
VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas patikino, kad darbai Nemune aukščiau Kauno ir Neryje nevykdomi ir bus tęsiami tik gavus atsakingų institucijų leidimus bei išvadas dėl poveikio aplinkai. Direkcija teigia siekianti suderinti laivybos poreikius su aplinkos apsauga, o Aplinkos ministerija palaiko aplinkai draugišką laivybą, tačiau pabrėžia, kad tam būtina peržiūrėti teisės aktus.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas tiria, kaip jau atlikti darbai Nemuno vidurupyje paveikė upę tiek hidromorfologijos, tiek faunos požiūriu, o nustatyta žala bus įvertinta neplaninio patikrinimo metu.
Laivyba Neryje šiuo metu lieka tik idėja, nes upė yra natūrali lygumų srovė, tinkama tik pramoginei laivybai plokščiadugniais laivais, valtimis ar baidarėmis. Vandens lygis svyruoja, rėvos akmeningos, o gylis seklus, todėl kateriai praktiškai nepraplauktų, o farvaterio žymėjimas ir gylio didinimas galėtų pakenkti ekosistemai.
Visos suinteresuotos pusės – VVKD, valdžios institucijos ir mokslininkai – išreiškė norą tęsti dialogą ir priimti sprendimus tik gavus išsamų poveikio aplinkai įvertinimą, užtikrinant ekologijos ir laivybos poreikių pusiausvyrą.
Europos Komisija pareikalavo vertinimo prieš Neries vandens kelio projektą
Tuo tarpu dar metų pradžioje Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje pabrėžė, kad prieš planuojant vandens kelią Neryje, kuris galėtų sujungti Vilnių ir Kauną, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jei projektas galėtų neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijas, Lietuvos institucijos turi sulaukti EK nuomonės[2].
Iki tol valdžios institucijos EK apie šiuos planus nėra informavusios. Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pritarė tokio vertinimo būtinumui, tačiau tuo pačiu siekė, kad jį atliktų tarptautiniai ekspertai, siekiant objektyvumo. VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas taip pat aiškino, kad klaidinga viešoji informacija apie krovininę laivybą tarp Vilniaus ir Kauno: tokia transporto forma vyktų tik tarp Kauno ir Jonavos, o tarp sostinės ir Kauno būtų numatyta tik pramoginė laivyba.
Direkcija pabrėžė apie galimą tokio sprendimo ekonominę naudą – viena barža esą gali pervežti krovinį, atitinkantį 18 vagonų arba 72 vilkikus, mažinant kelių apkrovą ir teršalų išmetimą.
Tačiau mokslininkai projektui jau tada priešinosi. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto tyrėjai teigė, kad nuolatinė laivyba Nerimi reikalautų reikšmingų vagos gilinimo darbų, kurie paverstų natūralią upę dirbtiniu kanalu ir pažeistų „Natura 2000“ saugomas buveines, sunaikintų saugomų žuvų populiacijas, pakenktų upės žinduoliams bei sutrikdytų Neries regioninio parko kraštovaizdį.
Geomokslų instituto docentas Laurynas Jukna atkreipė dėmesį, kad ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja iki 2030 m. atkurti 20 proc. nualintų ekosistemų, o iki 2050 m. – visas reikalingas ekosistemas, todėl investicijos į vandens kelią gali būti neproporcingos jo naudos atžvilgiu.
