Į dalį iškvietimų Vilniuje skris dronai
Vilniaus policija imasi technologinio eksperimento, kuris gali pakeisti įprastą reagavimo į incidentus praktiką. Sostinėje pradėtas pilotinis projektas, leidžiantis tam tikrais atvejais į įvykio vietą siųsti ne patrulių ekipažą, o droną. Keturi šiuo metu testuojami bepiločiai realiuoju laiku perduoda vaizdą pareigūnams, todėl šie gali nuotoliniu būdu įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar būtinas fizinis atvykimas. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybe, o ateityje svarstoma sistemą plėsti.
Policijos vadovybės teigimu, dalis iškvietimų nereikalauja tiesioginio pareigūnų dalyvavimo. Pavyzdžiui, per techninius eismo įvykius, kai nėra sužeistųjų, pakanka užfiksuoti automobilių padėtį ir vairuotojai gali užpildyti deklaracijas. Dronai esą taip pat galėtų būti naudojami fiksuojant užstatytus įvažiavimus, blokuotus kiemus ar kitus smulkesnius pažeidimus. Be to, termovizoriais aprūpinta įranga atvertų galimybes efektyviau gaudyti naktimis veikiančius katalizatorių vagis[1].
Technologiniai sprendimai diegiami tuo metu, kai policija susiduria su žmogiškųjų išteklių iššūkiais. Praėjusiais metais pareigūnų skaičius sumažėjo 31 – tai mažiausias sumažėjimas per pastarąjį dešimtmetį.
Šiemet iš tarnybos jau pasitraukė ar buvo atleisti 37 pareigūnai, o priimta 13 naujų. Situaciją iš dalies stabilizavo Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, numatę 300 eurų mėnesinę kompensaciją pareigūnams, turintiems teisę išeiti į atsargą, nors atlyginimų klausimas iš esmės išlieka aktualus.
Beveik pusė pareigūnų – moterys, o sukčiavimų atskleidžiama tik ketvirtadalis
Šiuo metu 45 proc. visų Lietuvos policijos pareigūnų sudaro moterys. Policijos vadovas pažymi, kad toks lyčių balansas turi ir privalumų, ir iššūkių: fizinės jėgos reikalaujančiose situacijose gali prireikti papildomų pajėgumų, tačiau tyrimai rodo, kad pasipriešinimas prieš moteris pareigūnes pasitaiko rečiau. Pareigūnai taip pat mokomi naudotis specialiosiomis priemonėmis – elektros šoku, dujomis ir kitais įrankiais, kurie kompensuoja fizinės jėgos trūkumą ir leidžia užtikrinti saugumą.
Vertinant bendrą saugumo situaciją, nusikalstamumas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja: 2024 metais užregistruota 44 531 nusikalstama veika, o pernai – 40 490. Vis dėlto daugėja su narkotikais susijusių nusikaltimų ir auga sukčių išviliotos sumos, o atskleisti pavyksta maždaug ketvirtadalį sukčiavimo atvejų, nes dalis schemų organizuojamos iš užsienio.
Dažniausiai registruojamos vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, telefoninis sukčiavimas ir vairavimas stipriai apsvaigus. Tuo metu žmogžudysčių skaičius per dešimtmetį reikšmingai sumažėjo – pernai šalyje nužudyti 73 žmonės, o profesionalių, užsakomųjų nužudymų jau daugelį metų nefiksuojama.
Iki 2030-ųjų – 300 mln. eurų dronų plėtrai
Apie dronų naudą užtikrinant ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos saugumą, buvo pradėta kalbėti dar pernai vasarą. Štai tuomet buvo pristatyti planai artimiausiu metu steigti specializuotus bepiločių orlaivių padalinius, o kariuomenė patvirtino, kad dronai jau integruojami visuose lygmenyse – nuo taktinio iki operacinio.
Iki 2030-ųjų į dronų technologijas planuojama investuoti beveik 300 mln. eurų, o šiuo metu įvairių tipų bepiločiams jau skirta apie 80 mln. eurų. Lietuvoje taip pat stiprinama vietos gynybos pramonė – šalies įmonės gamina žvalgybinius ir atakos dronus, o kartu vystomos ir antidroninės bei elektroninės kovos sistemos.
Bepiločiai orlaiviai Lietuvoje vis dažniau naudojami ir civilinėje srityje. Savivaldybės juos pasitelkia viešajai tvarkai užtikrinti bei pažeidimams fiksuoti – pavyzdžiui, sostinėje į tokias priemones investuota apie 300 tūkst. eurų.
