Po netikėtų pasikeitimų krašto apsaugos ministerijoje verda diskusijos
Po netikėto sujudimo krašto apsaugos ministerijoje, pasisakyti šia tema suskubo tiek politikai, tiek visuomenė bei eiliniai piliečiai. Ministro Arvydo Anušausko pasitraukimas, Lauryno Kasčiūno kandidatūra bei užkulisiniai įvykiai, kurie paskatino šį pokytį domina ne vieną Lietuvos gyventoją.
Jau praėjusį penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda informavo, jog gavo atsakingų tarnybų informaciją apie siūlomą kandidatą į krašto apsaugos ministrus L. Kasčiūną. Ją prezidentas ketina įvertinti grįžęs iš Briuselyje vykstančios Europos Vadovų Tarybos (EVT). Tada ir bus oficialiai pranešta, ar L. Kasčiūnas taps naujuoju krašto apsaugos ministru.
„Matau, kad kyla tam tikrų pasisakymų ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Labai gerai. Esame pilietinė visuomenė, visi išsisakys, pasakys savo nuomones, o mums vis tiek reikės priimti sprendimą“, – kalbėjo prezidentas.
O įvairių nuomonių ir pasisakymų tikrai nestinga. Žinia apie netikėtą A. Anušausko atsistatydinimą pasirodė daugiau nei prieš savaitę. Tuomet buvo teigiama, kad premjerė Ingrida Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis. Netrukus po šios žinios paviešinimo, A. Anušauskas susitiko su prezidentu.
Pats politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Savo ruožtu I. Šimonytė teigė, kad A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
Netrukus ministrė pirmininkė pateikė G. Nausėdai naujo krašto apsaugos ministro kandidatūrą ir į postą pasiūlė skirti būtent Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką L. Kasčiūną. Jis praėjusią savaitę jau susitiko su šalies vadovu, pokalbis, manoma, pavyko, tikėtina, kad G. Nausėda šiai kandidatūrai neprieštaraus.
Vis dėlto, ketvirtadienį daugiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į prezidentą prašant neskirti Seimo NSGK pirmininko L. Kasčiūno į krašto apsaugos ministrus. Pasak kreipimosi autorių, šio politiko vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Tokį kreipimąsi pasirašė Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Sienos Grupė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Vilniaus moterų namai, NVO vystomojo bendradarbiavimo platforma ir kitos asociacijos.
Netrukus po to, kai nevyriausybinės organizacijoms paprašė prezidento neskirti L. Kasčiūno, paramą jo kandidatūrai išreiškė Ukrainą remiančios organizacijos. Visuomenininko Valdo Bartkevičiaus „Facebook“ paskyroje paskelbtame įraše nurodomos 22 paramą išreiškiančios organizacijos, tarp kurių ir „Blue Yellow“, „LDK palikuonys“, „Lietuvių legionas“, „Lietuvos žvalgas“ ir kitos.
Akivaizdu, kad dėl šio politiko ir visos vieno svarbiausio šiame geopolitiniame kontekste ministro pakeitimo visuomenė yra susiskaldžiusi. Apie tai kalbama ir laidoje „YouTube“ laidoje „Vilkų taryba“, kur Viktoras Jašinskas, Alvis Mozeris, Gintaras Furmanavičius bei Robertas Vaišnoras diskutuoja apie galimas krašto apsaugos ministro keitimo priežastis bei to reikšmę.
„Vilkų taryba“: A. Anušauskas galėjo pasitraukti iš posto dėl nepritarimo į Ukrainą siųsti karius
A. Anušausko pasitraukimas nustebino ne vieną. Be akivaizdžių skandalų iki šiol dirbęs ministras traukiasi iki Seimo kadencijos pabaigos likus keliems mėnesiams, o toks staigus pokytis dabartinių geopolitinių aplinkybių fone yra gana rizikingas. Kas galėjo paskatinti permainas ministerijoje? Apie tai kalba „Vilkų taryba“ ir visuomenės veikėjas V. Jašinskas, teisininkas A. Mozeris, buvęs vidaus reikalų ministras G. Furmanavičius bei motyvacinių kalbų rengėjas ir oratorius R. Vaišnoras[1].
Šioje diskusijoje pirmiausia prisiminta visa informacijos apie ministro keitimą nutekėjimo istorija. G. Furmanavičius kvestionuoja, kaip šie įvykiai būtų vertinami, jeigu juose figuruotų kita partija, o ne šiuo metu valdžioje esantys konservatoriai; taip pat klausiama, kaip gi žurnalistas ir visuomenininkas Edmundas Jakilaitis pats pirmas sužinojo ir pranešė apie pokyčius ministerijoje.
Atkreiptas dėmesys ir į paties A. Anušausko išsakytus teiginius apie galimai neskaidrią veiklą ministerijoje. G. Furmanavičiaus teigimu, Lietuva nusprendė pirkti tankus „Leopard“, bet yra nemažai lobistų, kurie stumia kitus, Pietų Korėjos gaminamus, Lenkijoje renkamus tankus, dalis lobistų nori paskatinti valdžią pirkti dronus, kurie, kaip rodo karas Ukrainoje, būtų dar reikalingesni. G. Furmanavičius mano, kad ministras A. Anušauskas tiesiog neatlaikė lobistų spaudimo, dėl to ir traukiasi.
Tačiau galimas ir kitas atvejis. Juk premjerė neseniai lankėsi Vokietijoje ir iš karto grįžus į Lietuvą pareikalavo A. Anušauską trauktis, pati pasiūlė rokiruotę su L. Kasčiūnu. Manoma, kad po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono viešo komentaro apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą bei po JAV vadovo Joe Bideno teiginių, kad partneriams to daryti netrukdytų, galimai atsiranda dokumentai dėl karių siuntimo, o ant tokių dokumentų parašą būtų turėjęs padėti ir A. Anušauskas. Kaip diskutuoja „Vilkų taryba“, A. Anušauskas galimai nenorėjo dėti parašo ir palaiminti karių išsiuntimą, tad pasitraukė arba buvo priverstas trauktis iš savo darbovietės.
Diskusijoje taip pat neatmetama galimybė, kad visas šis viešas skandalas yra susijęs su politiniais tikslais arba artėjančiais Europos Parlamento (EP) rinkimais. Viešos A. Anušausko kalbos apie galimą neskaidrumą ministerijoje gali būti susietos su planais Briuselyje: juk jis turi vienus geriausių reitingų konservatorių partijoje, o dalis visuomenės politiką po šios istorijos bus linkę dar labiau paremti rinkimuose.
Geopolitinė įtampa ir karas Ukrainoje – proga lobistams
Kaip teigia A. Mozeris, dėl karių siuntimo į Ukrainą savo parašą iš tiesų turi padėti krašto apsaugos ministras. Vis dėlto, tai padaryti jis turi tik tada, kai Seimo nutarimu yra suteiktas toks mandatas. Šiuo metu, tik 100 karių bei civilių gali būti siunčiami mokymams Ukrainoje ar kitoje šalyje, tačiau manoma, kad dalis jų jau tikrai yra išvykę.
G. Furmanavičiaus teigimu, „Telegram“ galima rasti rusų duomenis, kuriuose teigiama, kad žuvusių Lietuvos karių Ukrainoje gali būti per 800. Nors karo metu informacija visada yra abejotina, į tai būtina atsižvelgti, vertinant rokiruotę Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje.
„Vilkų taryba“ palietė ir anti-dronų pirkimų temą. Lietuvoje anti-dronus gamina vienintelė įmonė „NT Service“. Įrenginiai buvo perkami ir per plačiai nuskambėjusią Ukrainos palaikymo akciją „Radarom“, kurios vienas iš organizatorių yra E. Jakilaitis, pirmasis ir pranešęs apie A. Anušausko pasitraukimą ir galimą L. Kasčiūno karjeros šuolį.
Atsižvelgiant į tai, galima matyti tam tikras sąsajas, o premjerės I. Šimonytės argumentas, kad A. Anušauskas dirba lėtai, tada samba itin nerimtai, o prezidento pritarimas L. Kasčiūno kandidatūrai vėl kelia klausimų dėl prezidento simpatijų konservatoriams ir dėl kalbų apie prezidento valdymą.
