Orbanas įspėja apie karo plitimo į Europą pavojų
2025 m. liepos 25 d. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vengrija nepalaiko Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Vietoj to, jis siūlo „strateginio bendradarbiavimo“ modelį, kuris, pasak jo, būtų lankstesnis, pragmatiškesnis ir abiem pusėms naudingas be būtinybės įsipareigoti galutinei integracijai.
Orbanas savo poziciją grindžia saugumo argumentu:
„Ukrainos narystė ES įtrauktų karą į pačią Europos širdį – mūsų šeimos neturėtų susidurti su tokia rizika.“[1]
Jo teigimu, šiuo metu reikalingas ne griežtas spaudimas ar simboliniai pareiškimai, o „ramus ir atsakingas vertinimas“.
Ši pozicija išskiria Vengriją iš kitų 26 Europos Sąjungos valstybių, kurios 2025 m. liepos 26 d. išreiškė bendrą paramą derybų su Ukraina tęsiniui ir pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad Ukraina pasirengusi pradėti derybas dėl vadinamosios „fundamentų“ grupės.[2]
Ukraina kaip „buferinė valstybė“: istorinės paralelės
Savo pasisakymuose V. Orbanas Ukrainą įvardijo kaip „buferinę valstybę“, esančią tarp Rusijos Federacijos ir Vakarų. Jis palygino Ukrainos geopolitinę padėtį su Vengrijos situacija Šaltojo karo laikotarpiu:
„Šiandien Ukraina yra buferinė valstybė, besiribojanti su Rusija. Mes nesame pasirengę sutikti su tokia padėtimi. Vengrai ką tik išsivadavo iš buferinės valstybės vaidmens Šaltojo karo metais. Ukraina dabar yra tokioje situacijoje. Tai gali būti nepatogu, gali būti nemalonu, bet faktas yra tas, kad šalis negali pakeisti savo adreso.“
Pasak V. Orbano, nors kai kurie žmonės nori keisti šią padėtį, reikėtų pripažinti realybę ir ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų stabilumą bei saugumą regione.
Ką mano vietiniai Vengrijos gyventojai?
Vengrijos vyriausybė savo poziciją grindžia ir šalies gyventojų nuomone. 2024 m. birželio 26 d. buvo paskelbta nacionalinė konsultacija, kurioje, pasak vyriausybės, 95 proc. dalyvių atmetė Ukrainos stojimą į ES.
Pats Orbanas balandį viešai balsavo prieš narystę ir pasidalijo savo biuletenio nuotrauka.
Vis dėlto šių duomenų patikimumas sulaukė abejonių. Opozicijos lyderis Peteris Madziaras (Peter Magyar) apklausą pavadino „vyriausybės propagandos kampanija“ ir rėmėsi Vengrijos pašto tarnybos duomenimis, kurie rodo, kad grąžinta buvo tik 3–7 proc. biuletenių.[3]
Vengrijos veto ir platesnis ES kontekstas
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje 2022 m., netrukus po plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Kandidatės statusą šalis gavo per kelis mėnesius, tačiau tolimesnis procesas priklauso nuo visų valstybių narių vieningo sutarimo.
Vengrija, kaip ES narė, turi veto teisę, todėl jos pozicija įgyja lemiamą reikšmę. Anksčiau šį mėnesį Orbanas taip pat pareiškė, kad dauguma ES šalių pasisakytų prieš Ukrainos narystę, jei vyktų nacionaliniai referendumai.
Jo politinis patarėjas Balazsas Orbanas pabrėžė, kad Ukraina nekovoja už Vengrijos saugumą, ir tai esą yra svarbus argumentas išlaikyti atstumą nuo tiesioginės narystės.
