Péteris Magyaras laimėjo rinkimus užtikrinta persvara ir artėja prie 2/3 daugumos parlamente
Pagal preliminarius duomenis, suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, Péterio Magyaro vadovaujama jėga buvo pakeliui į 136 vietas iš 199 parlamente. Tuo tarpu Viktoro Orbáno „Fidesz“ partijai prognozuota tik 56 mandatai.[1]
Toks rezultatas reikštų ne tik pergalę, bet ir konstitucinę daugumą, leidžiančią keisti pagrindinius valstybės valdymo mechanizmus be opozicijos paramos. Tai kardinaliai keičia jėgų balansą šalyje, kur valdžia ilgą laiką buvo koncentruota vienos partijos rankose.
Pats Péteris Magyaras paskelbė, kad Viktoras Orbánas jam paskambino ir pasveikino su pergale. „Ministras pirmininkas Viktoras Orbánas ką tik paskambino pasveikinti mūsų su pergale“, – pranešė jis socialiniuose tinkluose.
Viktoro Orbáno šešiolikos metų valdymas baigėsi po augančio visuomenės nepasitenkinimo
Šie rinkimai užbaigia vieną ilgiausių politinių dominavimo laikotarpių šiuolaikinėje Europoje. Viktoras Orbánas valdė Vengriją nuo 2010 metų, per tą laiką sukūręs sistemą, kurią pats vadino „neliberalia demokratija“.
Tačiau rinkimų kampaniją stipriai paveikė ekonominės problemos, augantis nepasitenkinimas gyvenimo lygiu ir ilgai kartojami kaltinimai dėl korupcijos bei politinių ryšių tinklų.
Būtent šie veiksniai, o ne išorinis spaudimas, tapo pagrindiniu rinkimų rezultato faktoriumi. Nepaisant tarptautinių sąjungininkų palaikymo, Orbánui nepavyko sustabdyti rinkėjų nuotaikų pokyčio.
Péteris Magyaras galės iš esmės pertvarkyti valstybės institucijas
Jei galutinis rezultatas patvirtins konstitucinę daugumą, Péteris Magyaras turės galimybę keisti pagrindines valstybės struktūras, kurios per pastaruosius metus buvo pertvarkytos Orbáno valdymo laikotarpiu.
Tai apima teismų sistemą, valstybines įmones ir žiniasklaidos reguliavimą – sritis, kuriose valdžia ilgą laiką buvo stipriai centralizuota.
Toks mandatas suteiktų naujajai valdžiai ne tik politinę, bet ir institucinę galią iš esmės keisti šalies kryptį, o tai Vengrijoje nebuvo matyta nuo pat Fidesz iškilimo pradžios.
Orbáno pralaimėjimas turės pasekmių Europos Sąjungai ir geopolitikai
Viktoro Orbáno pasitraukimas iš valdžios gali reikšmingai pakeisti Vengrijos santykius su Europos Sąjunga. Briuselis ilgą laiką kaltino jo vyriausybę silpninant demokratines institucijas ir blokuojant bendrus sprendimus.
Pastaruoju metu Orbánas taip pat buvo vienas iš lyderių, kurie stabdė didelės apimties Europos finansinę paramą Ukrainai. Jo išėjimas gali sumažinti tokių blokavimų tikimybę ateityje.
Tarptautiniu lygmeniu tai taip pat laikoma smūgiu politinėms jėgoms, kurios Orbáną laikė pavyzdžiu – ypač Jungtinėse Valstijose, kur jis buvo vertinamas kaip ideologinis sąjungininkas.
Užsienio parama nepadėjo Orbánui išlaikyti valdžios
Rinkimų kampanijos metu Viktoras Orbánas sulaukė atviros paramos iš JAV politinių veikėjų, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą. Šalyje lankėsi ir aukšto rango JAV pareigūnai, tačiau tai neturėjo lemiamos įtakos rezultatui.
Rinkėjų sprendimą nulėmė vidaus problemos – ekonomika, korupcijos klausimai ir ilgalaikis valdžios koncentracijos efektas.
Šis rezultatas rodo, kad net stipriai įsitvirtinusios politinės sistemos gali būti pakeistos, kai visuomenės nuotaikos pasiekia kritinį tašką.
