Viešbutis Mėnulyje egzistuoja tik planuose ir vizualizacijose, bet rezervacijos jau priimamos
JAV startuolis „GRU Space“ praneša, kad priima rezervacijas į tai, kas ateityje turėtų tapti pirmuoju viešbučiu mėnulyje. Kol kas tai – ne pastatas, ne bazė ir net ne statybvietė, o idėja, lydima ambicingų terminų ir dar ambicingesnių kainų.
Norintys „apsistoti“ Mėnulyje kviečiami sumokėti nuo 250 tūkst. iki 1 mln. JAV dolerių už vietą eilėje, nors pats viešbutis kol kas neegzistuoja nei fizine, nei technine prasme.
Bendrovė teigia, kad pirmieji bandomieji skrydžiai galėtų įvykti apie 2029–2030 metus, o svečių priėmimas, optimistiškai skaičiuojant, prasidėtų ne anksčiau kaip 2032-aisiais. Kitaip tariant, pinigai renkami dabar, o reali galimybė apsilankyti Mėnulyje – geriausiu atveju po šešerių–aštuonerių metų.[1]
Ką tiksliai perka būsimi „svečiai“ – bilietą ar pažadą?
Oficialiai siūlomos rezervacijos nėra tradiciniai bilietai. Tai veikiau neapibrėžti avansai ar investicijos į įmonės viziją. Pats „GRU Space“ neslepia, kad kol kas nėra nei nuosavo raketų paleidimo sprendimo, nei nusileidimo modulio, nei patirties gyvybės palaikymo sistemose, jau nekalbant apie leidimus vykdyti tokio masto kosminį turizmą.
Planuojamas viešbutis turėtų būti sudarytas iš pripučiamų gyvenamųjų modulių, panašių į anksčiau NASA ir „Bigelow Aerospace“ siūlytus konceptus. Jie būtų apsaugoti nuo radiacijos, mikrometeoritų ir ekstremalių temperatūrų, o vėliau – apdengti Mėnulio gruntu (regolitu), iš kurio būtų gaminamos savotiškos apsauginės „plytos“.[2]
Skamba techniškai įtikinamai, tačiau svarbi detalė – visa tai kol kas egzistuoja tik brėžiniuose, prezentacijose ir vizualizacijose.
Technologijos – teoriškai įmanomos, bet sistema dar neegzistuoja
Pati idėja nėra visiškai iš piršto laužta. Pripučiamų modulių technologija kosmose jau buvo bandyta, o Mėnulio grunto panaudojimas statyboms yra aktyviai tiriamas mokslinėje bendruomenėje. Tačiau tarp „įmanoma teoriškai“ ir „paruošta priimti turistus“ – milžiniška praraja.
Šiuo metu neegzistuoja nei reguliarios pilotuojamos turistinės misijos į Mėnulį, nei gelbėjimo infrastruktūra avarijų atveju, nei medicininės evakuacijos galimybės. Nėra ir aiškių draudimo, atsakomybės ar saugumo mechanizmų, be kurių bet koks kosminis viešbutis būtų ne verslas, o rizikos eksperimentas.
Net NASA, turėdama dešimtmečius patirties ir milijardinius biudžetus, dar tik siekia sukurti nedidelę laikiną bazę Mėnulyje pagal „Artemis“ programą. Tad privataus startuolio planai per kelerius metus pereiti nuo nulio iki viešbučio kelia pagrįstų klausimų.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad rezervacijų modelis labiau primena viešųjų ryšių strategiją nei realų turizmo pasiūlymą. Tokiu būdu startuolis pasitikrina visuomenės susidomėjimą, pritraukia dėmesį ir galimus investuotojus, nors pats produktas dar neturi jokio apčiuopiamo pagrindo.
Kol kas tai – galimybė už didelę sumą investuoti į pažadą. Ar tas pažadas virs realiu viešbučiu, ar liks brangia vizija, priklausys ne tik nuo technologijų pažangos, bet ir nuo politinių sprendimų, reguliavimo, saugumo standartų bei milžiniškų papildomų investicijų.
.jpg)
