Kauno gimnazijoje paauglė nepagrįstai susieta su pornografiniu įrašu – tėvai siekia atsakomybės
Laikinosios sostinės gyventojus pirmadienį sukrėtė Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje nuvilnijęs skandalas, kurio epicentre – du paaugliai ir mokytojos, kurių rankose staiga atsidūrė galimai šių mokinių spaudimui pasitelktas pornografinio pobūdžio turinys.
Dienraštis Kaunodiena.lt pirmadienį pranešė, kad po šokiruojančio incidento Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje, kai socialinė pedagogė Ingrida Skrodenienė ir direktoriaus pavaduotoja Rozvita Brazaitienė klaidingai apkaltino penkiolikmetę mokinę remdamosi pornografiniu vaizdo įrašu, kuris, kaip paaiškėjo, nebuvo susijęs su mergaite, tyrimas pateko į teisėsaugos rankas[1].
Savo ruožtu paauglės tėvai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Kauno savivaldybės Švietimo skyrių ir policiją. Ministerija persiuntė skundą savivaldybei, kuri atidėjo vidinį tyrimą, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Kauno policija iš pradžių atsisakė pradėti tyrimą, remdamasi pedagogių teiginiais, kad jos nieko blogo nepadarė. Po tėvų skundo Kauno apygardos prokuratūrai 2024 m. vasario 8 d. tyrimas buvo pradėtas, bet netrukus sustabdytas, nes nepavyko nustatyti kaltų asmenų.
„Bijojome, ir kad šios istorijos padariniai bus greitai, ir kad mums širdis nesustotų. Dukra išoriškai atrodė tvirta, atrodė, kad visa tai nuo jos – lyg vanduo nuo žąsies, bet neaišku, kas bus vėliau. Jautresnei mergaitei gal po kokių 20 metų psichologai atkapstytų, kokią įtaką toks įvykis padarė jos gyvenimui, gal ir seksualiniam. To net ir blogiausiame sapne nesusapnuotum“, – teigė mergaitės tėvai.
Tėvai, nepripažinti nukentėjusiaisiais, negavo prieigos prie tyrimo medžiagos ir negalėjo apskųsti sprendimo. Pedagogės nepaaiškino, iš kur gavo vaizdo įrašą, ir teigė jį ištrynusios.
Gimnazijos direktorė Rita Mikalauskienė vengė tiesioginių komentarų, nukreipdama klausimus į savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių, kuris nurodė, kad mokykla bendradarbiauja su tėvais ir atliko būtinus veiksmus. Vaiko teisių apsaugos tarnyba apie įvykį nebuvo informuota.
Mokykloje pasklidusios apkalbos apie mokinę sukėlė tėvams nerimą dėl jos psichologinės būklės. Galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, o pedagogių veiksmai taip ir liko neištirti.
Skandalas Kretingos mokykloje: mokytojos mosavosi plaktuku prie neįgalaus vaiko?
Skandalai šalies švietimo įstaigose – ne toks jau retas reiškinys. Dar gegužės mėnesio pradžioje viešojoje erdvėje išplito šokiruojantis vaizdo įrašas iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, kurioje mokosi vaikai su negalia[2].
Įraše buvo užfiksuota, kaip auklėtojos elgiasi su berniuku, kuris, kaip manoma, rodė nepadorius gestus. Viena auklėtoja laiko jo ranką prispaustą prie grindų, o kita apsimeta, kad tranko per pirštus plaktuku. Nors smurtas realiai neįvyko, scena sukėlė pasipiktinimą, o vaizdo įrašas žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose.
Po įrašo pasirodymo abi jame matomos darbuotojos savo noru paliko darbą. Mokyklos administracija patvirtino, kad įrašas autentiškas, tačiau aiškina, jog tai buvęs „vaidybinis momentas“, kuriuo norėta pamokyti vaiką dėl jo elgesio. Vaikas, kuris vartojo gestus, bendrauja ženklų kalba, todėl situacija gali būti kilusi iš nesusipratimo.
Įstaiga aiškino, kad plaktukai naudojami techniniams tikslams, nes mokykloje vis dar naudojami seni mediniai vežimėliai.
Telšių gimnazijoje dirbęs mokytojas įtartas pornografijos platinimu ir priekabiavimu
Kovo viduryje pornografinio tvaiko turintis skandalas neaplenkė ir prestižinės, daugiau nei šimtmetį gyvuojančios Telšių gimnazijos. 64-erių technologijų mokytojas, ilgametis direktoriaus pavaduotojas ūkio ir bendriesiems reikalams, pateko į policijos akiratį dėl įtarimų pornografinio turinio platinimu ir seksualiniu priekabiavimu prie gimnazisčių. Policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus, remdamasi anoniminiu pranešimu, kuris pasiekė tiek mokyklos vadovybę, tiek Telšių savivaldybę[3].
Tyrimo metu buvo apklaustos gimnazistės, kurios pranešė apie galimai netinkamą mokytojo elgesį – neetiškas replikas ir bendravimą, ypač pernai, kai jis dėstė mergaitėms. Socialiniuose tinkluose pasklido informacija apie pedagogo siųstą nepadorią nuotrauką, kuri, jo teigimu, buvo atsakas į provokaciją. Nors mokytojas neigė priekabiavimą, jis pripažino siuntęs nuotrauką. Jo telefonas, kaip įkaltis, buvo konfiskuotas policijos.
Kiek vėliau buvo pranešta apie tai, kad pedagogas paliko savo darbo vietą.
Pats svarbiausias aspektas – tėvų ir vaikų tarpusavio ryšys
Paauglystė – tai laikotarpis, kai vaikai pradeda ieškoti savo tapatybės, nori būti savarankiški, tačiau jiems vis dar labai reikia tėvų palaikymo. Psichologai ragina tėvus išlikti kantriems ir supratingiems, skatinti vaikų moralinių vertybių ugdymą bei rodyti tinkamą elgesio pavyzdį. Svarbu suteikti vaikui asmeninę erdvę ir gerbti jo privatumą – tai padeda jaustis saugiam ir priimtam[4].
Bene svarbiausias aspektas – šiltas ir nuoširdus tarpusavio bendravimas. Paaugliams svarbu žinoti, kad juos išgirsta ir supranta. Tėvai turėtų ne tik kalbėti, bet ir klausytis, parodyti meilę bei pasitikėjimą. Toks ryšys padeda vaikui lengviau spręsti draugystės, emocinius ar socialinius iššūkius. Taip pat svarbu leisti paaugliui priimti sprendimus, bet būti šalia, kai jam prireikia patarimo.
Tėvai turėtų kalbėtis apie paauglių saugumą – nuo interneto iki žalingų įpročių. Nors tokios temos gali būti nepatogios, atviras dialogas kuria pasitikėjimą. Jei vaikas susiduria su rimtais sunkumais, svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Paauglystės etapas gali būti nelengvas, bet su tėvų parama – tai vertingas augimo ir stiprėjimo metas.
