<h2>Vietos apylinkėse apie apleistus švyturius sklando gandai ir legendos</h2>
<p style="text-align: justify;">Čiukčių autonominė apygarda arba paprastai tariant, tiesiog Čiukčija yra vienas labiausiai į šiaurės rytus nutolusių Rusijos regionų, pasižyminčių atšiauriu klimatu, beveik visus metus besitęsiančiomis žiemomis ir amžinu įšalu.</p>
<p style="text-align: justify;">Neverta stebėtis, kad tokioje atokioje ir itin valdžios saugomoje teritorijoje – į Čiukčiją patekti galima tik gavus Rusijos Federalinės saugumo tarnybos leidimą, gali vykti neįprasti reiškiniai.</p>
<p style="text-align: justify;">Pats regionas yra itin retai apgyvendintas, o aplink jį plyti trys jūros – Sibiro Rytų, Čiukčių ir Beringo. Kadangi jūra neatsiejama nuo vietovės gyvenimo būdo, natūralu, kad pakrantės nusėtos pačiais įvairiausiais, naujesniais ir jau senokai nebeveikiančiais švyturiais.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, nors vietiniams tai anokia naujiena, tačiau pašalietis užklydęs į šią atšiaurią Žemės vietą gali ir nežinoti, jog dalis šių švyturių veikė radioaktyvios energijos dėka, o prie jų artintis, net ir dabar nėra patariama.</p>
<p style="text-align: justify;">Sovietai nuo 1930-ųjų, regiono pakrantėse ėmė statyti šimtus švyturių[1]. Tačiau, atšiaurios gyvenimo sąlygos ir nuolatinė žiema neviliojo gyventojų, o be elektros ir žmogaus priežiūros, naujiesiems statiniams grėsė nugrimzdimas į užmarštį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tetiana-shyshkina-5myvqrq9x7q-unsplash.jpg" alt="Čiukčija" /></p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, buvo pasitelkta rusų išmonė ir kelią namo rodyti turėję statiniai įrengti taip, jog patys galėtų apsirūpinti energija – buvo įmontuotos baterijos, kurios radioaktyvia energija gebėjo aprūpinti tiek švyturius, tiek vėliau įrengtas meteorologines stotis.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokia praktika, laisvai ir nevaržomai pasitelkti pavojingas radiacines medžiagas buvo visiškai įprasta to meto Sovietų Sąjungoje, juk kaip skelbia BBC, tuo metu galiojo nuomonė – ,,branduolinė energija kiekvienose namuose“, taigi radiaciją išskirti galinčių technologijų įrengimas švyturiuose, nutolusiuose nuo žmonių akių, negali nei stebinti, nei pasirodyti keistas.</p>
<p style="text-align: justify;">Ši praktika buvo paplitusi visoje sąjungoje, be kita ko, pasirodė esanti ir itin sėkminga – švyturiai ir stotys taip buvo aprūpinami dešimtmečiais ir tik modernėjant laikams ši praktika imta kvestionuoti.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien, vienas populiariausių ir geriausiai išsilaikiusių švyturių yra Anivos, esantis Sachalino saloje. Jis pastatytas 1939-ais nedideliame iškyšulyje. Beveik pusšimtį metų švyturyje vyko gyvenimas – žmonės dirbo, gyveno, augino vaikus. RTG, arba radioizotopų termoelektriniai generatoriai švyturyje buvo įtaisyti tik 1990-ais.</p>
<p style="text-align: justify;">Žmonės buvo priversti palikti savo namus, o vienišas likęs stovėti švyturys, kaip ir kiti išsidėstę pakrantėje, ėmė sparčiai nykti, tapo vandalų ir prastų vietos oro sąlygų taikiniu.</p>
<p style="text-align: justify;">Sovietų Sąjunga oficialiai žlugo 1991-ųjų pabaigoje, tačiau įmontuoti RTG ir toliau liko veikti niekieno neprižiūrimi, nors generatorių galiojimo trukmė ir ėjo į pabaigą.</p>
<p style="text-align: justify;">Bene dešimtmetį likimo valiai palikti švyturiai tapo net atšiaurų šiaurės rytų klimatą darkančiomis figūromis, o pasenę ir galimai pavojingi generatoriai, audrų ir uraganų metu buvo nuplauti į jūrą arba pavogti grėsmės nebijančių ar jos nesuprantančių vandalų.</p>
<p style="text-align: justify;">1996-ais, Rusijos pareigūnų ir tarptautinių ekspertų pagalba RTG buvo pradėta keisti alternatyviais energijos šaltiniais. BBC, remiantis Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“, praneša, jog šiuo metu visi senieji generatoriai yra išmontuoti, tačiau reali situacija gali būti kiek kitokia, mat dalis generatorių yra dingę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/greta-farnedi-hacs36pcim0-unsplash.jpg" alt="Apleista vietovė" /></p>
<h2>Tolimojoje Rusijoje dingę pavojų keliantys generatoriai gali niekuomet ir neatsirasti </h2>
<p style="text-align: justify;">Šiandien Rusija oficialiai deklaruoja, jog yra beveik visiškai atsikračiusi daugiau nei 1000 mažųjų radioaktyviųjų energijos šaltinių, kurie beveik pusšimtį metų generavo energiją Čiukčijos regiono švyturiuose ir meteorologiniuose postuose, tačiau dalis jų, yra dingę ar buvo pavogti, tikėtina, kad jie buvo pardavinėjami ir juodojoje rinkoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, šie įrenginiai net po dešimtmečių gali būti itin pavojingi. Juk vadinamieji radioizotopų termoelektriniai generatoriai savo viduje slepia radionuklidą <sup>90</sup>Sr(stroncis), kuris yra laikomas viena pavojingiausių atominės energijos atliekų[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, Rusija nėra vienintelė pasaulio valstybė neapdairiai naudojusi atominę energetiką, tačiau faktas, kad dalis RTG iki šiol gali irti gamtoje ar būti patekę į nieko dėto žmogaus rankas gali kelti pagrįstą nerimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Patekę į metalo surinkėjų nagus, generatoriai vėliau galėjo atsidurti turguose, o tuomet ir eilinio žmogaus namuose. Kita vertus, šie nedideli įrenginiai galėjo pasiektis ir teroristines grupuotes ir būti pasitelkti bombų ar kitų karinių ginklų kūrimui, kas kelia rimtą tarptautinį pavojų.</p>
<p style="text-align: justify;">Užsienio ekspertų tyrimai rodo, kad buvusi Sovietų Sąjunga, o vėliau ir pati Rusija nuo 1970-ųjų iki 2015-ųjų, šalyje turėjo maždaug 40 RTG. Sovietų Sąjunga buvo atsakinga už didžiąją dalį jų, kurie buvo naudojami aptarinėjamiems švyturiams, tačiau, kaip rašo <em>stuff.co.nz</em>, kuris remiasi 2008-ųjų ataskaita, pateikta Antarkties sutarties sekretoriatui Argentinoje, maždaug 40 RTG buvo dislokuota Antarktidoje mokslinių tyrimų ir kitoms reikmėms, visgi, kokios tos reikmės konkrečiai, Rusija nedetalizuoja.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios tarptautinė bendruomenė ėmė reikšti didelį susirūpinimą saugumu ir pavojingų medžiagų pasitelkimu teroro ginklams kurti, buvo pasišauta surasti dingusius sovietų generatorius.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai padaryti iš tiesų pavyko. Trys jų buvo rasti Antarkties pakrantėse, o ketvirtasis buvo rastas po 6 metrų sniego ir ledo sluoksniu, visiškai nepažeistas. Visi buvo grąžinti į žemyninę Rusiją ir sunaikinti[3]. Visgi, dalis generatorių, po daugybės ekspedicijų ir bandymų, taip ir nebuvo rasti, abejojama ar tai padaryti apskritai kada nors pavyks, tiek dėl seniai įvykdytų vagysčių, tiek dėl pačios vietos valdžios abejingumo bei slaptumo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vladyslav-cherkasenko-lkjopbbxeum-unsplash.jpg" alt="Pavojus" /></p>
<h2>Smulki metalo vagystė Brazilijoje baigėsi radiacine katastrofa</h2>
<p style="text-align: justify;">Branduolinės energijos keliami pavojai anaiptol nėra naujiena. Visgi, radioaktyvia energija apsirūpinantys švyturiai, dešimtmečiais palikti vienui vieni domina įdomybių ieškotojus, taip pat kaip ir tyrinėtojus.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, tai toli gražu nėra vienintelis neapdairus elgesys su toksiškomis atominėmis medžiagomis. Katastrofiška situacija, kurios buvo galima išvengti, jei nebūtų įvykusi vagystė, dar 1987-ais įvyko egzotiškojoje Brazilijoje, Gojanijos mieste.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai miesto radioterapijos institutas, gydantis vėžio ir kitų sudėtingų ligų pacientus, 1985-ais išsikėlė į naujas patalpas, senojoje ligoninėje buvo neapdairiai paliktas pasenęs Cezium-137 aparatas[4]. Žinoma, apie paliktą metalo laužą ligoninės vadovai vietos valdžios neinformavo.</p>
<p style="text-align: justify;">Ilgą laiką pastatas stovėjo apleistas, tačiau būtent 1987-ais du vietos kriminalinio pasaulio veikėjai, ieškoję metalo laužo pardavimui užklydo į apleistą ligoninę ir kaip reikiant nudžiugo suradę seną vėžio terapijos gydymo aparatą, kuris tamsoje švietė ryškia mėlyna spalva.</p>
<p style="text-align: justify;">Nusikaltėliai net nedvejodami pasiėmė įtaisą ir pardavė vietos prekeiviams. Šie ėmė ardyti įrenginį, o pastebėję tą pačią ryškią šviesą, susikvietė ir visus savo draugus bei kaimynus, aparato detales ėmė dalintis tarpusavyje. Tuo metu niekas dar nežinojo, tačiau visi, kurie prisiartino prie šios mašinos buvo veikiami radiacijos.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>history.com</em>, greitai į ligoninę pateko daugiau nei 250 žmonių, iš kurių 4 mirė, mieste buvo nugriauti 40 namų, kurie buvo pernelyg užteršti radiacija. Daugelis žmonių patyrė ir psichologinių problemų, dėl baimės, panikos ar atsiskyrimo – aplinkiniai ėmė vengti miesto žmonių, net jų augintų ar parduodamų produktų.</p>
<p style="text-align: justify;">Po šios nelaimės Brazilija visiškai pakeitė savo įstatymus dėl radiacijos šaltinių saugojimo, tačiau šis įvykis įsirėžė į daugelio brazilų atmintis. Tai liūdna, bet reikalinga pamoka, kad atominės energijos kuriamais stebuklais dera grožėtis tik iš labai toli. </p>
