<h2>Išmokti būti su savimi yra sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas</h2>
<p style="text-align: justify;">Tikriausiai visi bent kartą gyvenime esame pasijautę vieniši. Galbūt įvyko svarbus nutikimas, kuriuo norėjote pasidalinti, tačiau nežinojote su kuo? O gal jautėtės prislėgti ir neturėjote žmogaus, kuris jums galėtų pasiūlyti paramą bei paguodą?</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tikrųjų, tai gana dažnas jausmas, kurį išgyvena visi. Kita vertus, buvimas vienu, dažnam asocijuojasi su vienišumu, artimojo paramos trūkumu ir ryšio stoka, tačiau tai anaiptol nėra tiesa.</p>
<p style="text-align: justify;">Žmonės keliauja, eina į renginius, net į barus ar klubus būdami vieni – tai tarsi terapija ir visiškas atsipalaidavimas, galimybė džiaugtis gyvenimu, tačiau nebūti įpareigotu kitu asmeniu.</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau, išmokti džiaugtis būnant vienam yra menas, kurį gali būti sunku įvaldyti. Juk šiandien dažnam – dar sudėtinga atskirti vienišumą, nuo asmeninio pasirinkimo pabūti atskirai, pailsėti nuo kitų žmonių ir įprastinės aplinkos[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Vienas ir vienišas – du žodžiai, gana giminingi, bet dažnai neteisingai suvokiami visuomenėje. Praktikoje jie iš tiesų turėtų būti vartojami skirtingose situacijose. Vienišumas ir pasirinkimas būti vienu yra skirtingos žmogaus būsenos ir patirtys.</p>
<p style="text-align: justify;">Jeigu vienatvę dažnai seka izoliacija, žmogiško ryšio stokos jausmas ir melancholija – ši būsena yra neigiama ir gali sukelti asmenybei negatyvių patirčių, tai tuo tarpu, buvimas vienam, tiesiog su savimi, nesijaučiant vienišam, užmirštam ar liūdnam ir tuo sėkmingai besimėgaujant – yra teigiamas ir kartais, būtinas, pasirinkimas, laiko praleidimas su savimi, siekiant atstatyti emocinės būklės balansą bei pasikrauti jėgų[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Paprastai kalbant, buvimas vienu yra pasirinkimas, tuo tarpu vienatvė – dažnai nelaukiamas ir vengiamas jausmas, emocija. Tai svarbūs, neišvengiami žmogaus gyvenimo palydovai, kuriuos suvokiant, galima geriau vertinti tiek savo emocinę būklę, tiek padėti kitiems bei pradėti naikinti visuomenės stigmas apie vienatvę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/adrian-swancar-jxxds4gbcti-unsplash.jpg" alt="Vienas" /></p>
<h2>Vienumos konceptą skirtingai suvokiame dėl psichologinių bei aplinkos faktorių</h2>
<p style="text-align: justify;">Tai, kad žmonės ir jų temperamentai yra itin skirtingi nėra jokia paslaptis. Vieni žmonės nuolat ieško ramybės oazės ir poilsio, o didelės žmonių kompanijos bei vakarėliai juos išvargina. Kiti, nuolatos gali būti apsupti draugų ar nepažįstamųjų, o likę vieni tampa paniurę ir liūdni. </p>
<p style="text-align: justify;">Šie skirtumai atlieka svarbų vaidmenį formuojant žmogaus asmenybę bei išskiriant intravertus bei ekstravertus. Vis tik, dažnai susidaromas gana klaidingas vaizdinys. Iš tiesų, labiau į socialines ir komunikacijos reikalaujančias veiklas įsitraukę ekstravertai tikrai ne visuomet siekia būti dėmesio centre ir tapti vakarėlių sielomis, jie taip pat gali siekti ramybės ir poilsio be žmonių, tačiau įprastai, energijos jie įgauna būtent bendraudami ir būdami apsupti kitų asmenų[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu, buvimas intravertu tikrai nereiškia, kad nuolat leidžiate dienas užsidaręs namuose – dažnai intravertai taip pat mėgsta bendrauti, megzti naujas pažintis, tačiau geriausiai jaučiasi pažįstamoje kompanijoje, o pavargę po dienos darbų ir pramogų, poilsio siekia vienatvėje.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašoma <em>Psychology Today</em>, dabar psichologai vis garsiau šneka ir apie trečią asmenybės tipą – ambivertus, kurie puikiai jaučiasi tiek būryje žmonių, tiek savo namų vienatvėje. Iš tiesų, dažnas mūsų tikrai nesame tokie vienpusiai: galime mėgti pasisėdėjimus su draugais, tiek ir poilsį vienumoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Dažnai tiek aktyvūs ir komunikabilūs, tiek tylesni bei ramesni asmenys gali ieškoti galimybės pabūti vieni, išsikrauti blogas emocijas, o pailsėjus, vėl grįžti į socialinį gyvenimą. Tačiau, tai nėra vienatvė, asmeninis pasirinkimas trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą atsiskirti nuo bendruomenės neturėtų sukelti liūdesio ar neigiamų minčių, tai veikiau savanoriškas veiksmas, siekiant atgauti jėgas ir grįžti į įprastą gyvenimišką funkcionalumą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/patryk-sobczak-9vptnw84vgi-unsplash.jpg" alt="Vienatvė" /></p>
<h2>Vienas ne visuomet reiškia vienišas</h2>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, šiandien pasaulis gana didelį dėmesį skiria komunikacijai, nuolatiniam bendravimui ir buvimui su draugais ar artimaisiais. Daug žmonių daro klaidą manydami, jog visi, kurie pasirenka būti vieni, yra vieniši, slegiami liūdnų emocijų ir kankinami blogos nuotaikos.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, daugelis pamiršta suvokti, kad buvimas vienumoje yra pasirinkimas, o vienišumas – jausmas. Todėl, vienatvės kontroliuoti mes negalime, o veiksmą atsiskirti nuo kitų ir pailsėti mes renkamės ir tai dera gerbti.</p>
<p style="text-align: justify;">Tiesa, žmogui, kuris nėra įpratęs būti vienas, iš pradžių gali būtin sunku, nejauku, pasigendama įprasto kontakto ir ryšio su žmonėmis. Tačiau, eilinis išėjimas į miestą, pasisėdėjimas mėgstamoje kavinėje ar pasivaikščiojimas parke – visos šios veiklos yra malonios tiek būnant su artimaisiais, tiek laiką leidžiant vienam. Be to, pertrauka nuo žmonių gali būti ypač sveika, žmogus įsigilina į save, atsipalaiduoja, vėliau tampa pozityvesnis ir produktyvesnis.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu vienišumas, gana kitoniška būsena, stumianti žmogų į keblią situaciją – žmogiškojo kontakto trūksta, tačiau iš kur jo gauti, nežinoma. Dažniausiai pasitaikantys vienišumo tipai ar formos yra ne tik fizinio ryšio trūkumas, bet ir bendraminčių stoka, emocinio intymumo trūkumas.</p>
<p style="text-align: justify;">Vienatvė yra įtempta žmogaus būties būsena, kuri paveikia emocijas ir žmogaus mąstymą. Vienišas žmogus yra priverstas suvokti savo realybę, įsigilinti į dalykus, kurie įprastai, nustumiami į pašonę – pradedama mąstyti apie tai, ko neturima, kodėl susiduriama su vienatve, kas galbūt yra blogai pačiame asmenyje[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors tai gana sudėtinga ir dažnai negatyvi žmogaus būsena, tačiau iš ties, tokie apmastymai gali atverti akis, padėti suprasti, ko norima iš gyvenimo, iš artimo žmogaus, o gal ir iš paties savęs.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai kuriais atvejais, asmeninis pasirinkimas būti vienu kertasi su vienatvės jausmu. Galbūt puikiai leidžiate laiką solo kelionėje, tačiau vakare, gįžus į savo viešbučio kambarį, neturite su kuo pasidalinti dienos įspūdžiais? Arba, vaikštinėjate po prekybos centrą ir ieškote naujo apdaro artėjančiai šventei, bet neturite žmogaus, kuris galėtų patarti?</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, tai trumpos, menką nemalonumą galinčios sukelti akimirkos, kurios iš esmės, patiriamos net būnant kompanijoje. Tikriausiai ne vienam yra tekę būti didžiuliame būryje žmonių ir jaustis svetimam, nepritampančiam ir ne savo vietoje – kai kuriais atvejais, buvimas vienam kelia žymiai mažiau streso ir negatyvumo.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, gebėjimas susidoroti su savo jausmas užklupus vienatvei yra vienas svarbiausių žmogaus gebėjimų. Jūs atrandate laimę savyje, tuomet nebeieškoma paramos iš žmonių, kuriems išėjus iš jūsų gyvenimo, šis pakrinka ir praranda balansą.</p>
<p style="text-align: justify;">Buvimas vienam ne mažiau svarbus – tai laisvas pasirinkimas būti tik su savimi, atrasti ir pažinti save ir jaučiantis patogiai savame kūne ir jausmuose įsileisti į savo gyvenimą kitus asmenis, kurie praturtins jūsų kasdienybę, o jūs – suteiksite teigiamų emocijų jiems.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, nedera pamiršti, kad žmogus yra socialus padaras, nuolat siekiantis turėti ryšį su aplinkiniais, trokštantis prielankumo ir meilės. Artimi ryšiai su žmonėmis mums duoda daug nuostabių patirčių ir akimirkų, kartu išmoko pažinti kitą, susigyventi su jo būdo savybėmis, toleruoti kitoniškumą.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis dėlto, mes negalime būti apsupti žmonių visą laiką. Emocijos, eikvojamos komunikacijai, ankščiau ar vėliau menksta, o žmogui prireikia poilsio bei atgaivos. Todėl, kartais sveika užsidaryti ir pailsėti, praleisti savaitgalį ne būryje draugų, o namuose, skaitant knygą ar leidžiant laiką sode.</p>
<p style="text-align: justify;">Taip, susidėliojami jausmai ir mintys, pailsi tiek kūnas, tiek dvasia, o grįžus į draugų ratą, aktyviau įsitraukiama į bendravimą ir labiau vertinami artimi žmonės.</p>
<p style="text-align: justify;">Susidūrus su vienišumo jausmu, neverta skubėti ir stengtis iš vienatvės vaduotis bet kokia kaina. Žmogaus augimas neįsivaizduojamas be neigiamų emocijų ir patirčių, o jei vienatvė gali tokia pasirodyti, pažvelkite kitaip – iš tiesų, tai galimybė geriau pažinti tiek save, tiek tai, ko mes ieškome kituose.</p>
