Donaldas Trumpas apsisprendė dėl 2024 m. rinkimų
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, jog 2024 m. sieks JAV prezidento posto. D. Trumpas, respublikonas ir judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ lyderis, apie savo planus paskelbė antradienį per kalbą savo viloje „Mar-a-Lago“ Floridoje.
„Kad Amerika vėl taptų didinga ir šlovinga. Šįvakar skelbiu savo kandidatūrą į Jungtinių Valstijų prezidento postą. Kaip ir žadėjau 2016 metais, aš esu jūsų balsas. Aš esu jūsų balsas. Vašingtonas nori mus nutildyti, bet mes neleisime jiems to padaryti. Tai, ką kartu sukūrėme per pastaruosius šešerius metus, yra didžiausias judėjimas istorijoje, nes jis nėra susijęs su politika. Tai apie mūsų meilę šiai didingai šaliai, Amerikai, ir mes neleisime, kad ji žlugtų. Kandidatuoju, nes tikiu, kad pasaulis dar nematė tikrosios šlovės, kokią gali parodyti ši tauta. Mes nepasiekėme tos viršūnės, tikite tuo ar ne. Iš tikrųjų mes galime nueiti labai toli. Pirmiausia ir turėsime toli nueiti. Turime išlipti iš šio griovio. O kai iš jo išlipsime, pamatysite dalykų, kurių niekas neįsivaizdavo nė vienoje šalyje. Tai vadinasi Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir tai neįtikėtina vieta“, – antradienio vakarą miniai savo ištikimiausių šalininkų sakė D. Trumpas.
Verslininkas ir vėliau į politiką pasukęs D. Trumpas pirmą kartą prezidento postą laimėjo 2016 m. , rinkimuose sensacingai įveikęs buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton. Jei jis būtų išrinktas dar kartą, D. Trumpas taptų tik antruoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam pavyko grįžti į Baltuosius rūmus po pertraukos.
Paskutinių JAV prezidento rinkimų metu 2020 m., D. Trumpas pralaimėjo demokratui Joe Bidenui ir nuo to laiko ginčijo rinkimų rezultatų teisėtumą. Jis ne kartą kalbėjo apie suklastotus rezultatus.
Tokiu naratyvu jis rėmėsi šių metų JAV vidurio kadencijos rinkimuose, kurių metu respublikonai pademonstravo prastesnius rezultatus nei buvo galima tikėtis. Dalis politikos ekspertų ir net pačių respublikonų dėl patirtos nesėkmės yra linkę kaltinti būtent D. Trumpą ir jo retoriką, kuri nėra patraukli net labiausiai užkietėjusiems respublikonams.
Be to, šie vidurio kadencijos rinkimai į politinę padangę iškėlė ir tikėtiną D. Trumpo konkurentą dėl respublikonų partijos kandidato vardo prezidento rinkimuose – Floridos gubernatorių Roną DeSantisą. Šiuo metu visi ženklai rodo, kad R. DeSantisas rengiasi kandidatuoti į prezidento postą 2024 m. Tikėtina, kad jis gali sulaukti didelio palaikymo tiek iš respublikonų rinkėjų, tiek ir iš J. Bidenu nusivylusių demokratų.
Vidurio kadencijos rinkimai nuvylė daugelį
JAV vidurio kadencijos rinkimų balsadėžės jau seniai užvertos, tačiau galutinių rezultatų dar nėra.
Šiuo metu yra aišku, kad demokratų partijai pavyks išsaugoti daugumą Senate – tai lėmė demokratės Katerinos Kortez Masto pergalė Nevados valstijoje. Demokratai naujos sudėties Senate turės bent 50-imt vietų, respublikonai – 49-ias.
Nors balsai ir toliau yra aktyviai skaičiuojami, lenktynėse dėl Atstovų rūmų kontrolės lieka vis mažiau nežinomųjų: respublikonams greičiausiai pavyks perimti Atstovų rūmų kontrolę – šiuo metu jiems trūksta vos vienos pergalės.
Tačiau ši respublikonų pergalė nebus tokia saldi, kokia galėjo būti ir kokią prognozavo priešrinkiminės apklausos. Apie „raudonąją bangą“ kalbėję ir būtinas permainas žadėję respublikonai turėjo puikią platformą ir pasitelkę didelės dalies JAV piliečių pasipiktinimą dabartine valdžia, galėjo demonstruoti geriausius partijos rezultatus vidurio kadencijos rinkimuose. Vietoje to pasiekta minimali pergalė ir parodytas vienas blogiausių partijos rezultatų per pastaruosius metus.
Demokratai taip pat neturi kuo džiaugtis. Nors Senato kontrolė užsitikrinta, didelė dalis šalies piliečių kritiškai vertina tiek J. Bideną, tiek ir visą demokratų partiją bei jų politiką. Ištikimiems demokratų rinkėjams nepatikti galėjo ir dar prieš rinkimus pademonstruotas partijos pasidavimas: apie pralaimėjimą buvo kalbama jau keletą savaičių iki rinkimų.
Susiskaldžiusioje JAV visuomenėje, šie rinkimai virto didžiuliu nusivylimu visiems. Tam tikra prasme galima manyti, kad politinėje padangėje nieko ir neįvyko: kol kas atrodo, kad kiekviena partija turės galimybę kontroliuoti bent vienus Kongreso rūmus. Visuomenės nuomonės ir politinės preferencijos liko nepakitusios, o nusivylimas tik auga.
Padėtis turi pablogėti, kad būtų imtasi permainų
„Fox News“ laidos „Unfiltered with Dan Bongino“ vedėjas Danas Bongino, kaip ir daugelis kitų žiniasklaidos bei politikos apžvalgininkų, įvertino respublikonų pasirodymą vidurio kadencijos rinkimuose. Pasak jo, rezultatai rodo, kad JAV padėtis dar turės pablogėti ir tik tada pagerės.
„Mes tikėjomės geriausio. Diena buvo gera. Taip, infliacija rekordinė, siena plačiai atverta, fentanilio krizė žudo vaikus visoje šalyje. Liberaliuose miestuose sparčiai auga nusikalstamumas, o ekonomika yra griovyje. Didžioji vyriausybė bando nutildyti jūsų balsą, bet, matyt, visi šie blogi dalykai nėra pakankamai blogi. Deja, žmonės, blogi dalykai šiose krizėse dar labiau pablogės, kol kai kurie rinkėjai supras, kad dėl to kalti kairieji. Aš tai išgyvenau anksčiau. Vienintelis klausimas: „Kiek dar blogiau bus?“
Pasak D. Bongino, būtent dabar atėjo laikas respublikonams pasiekti tokių rezultatų, kaip R. DeSantisas ar kiti respublikonai, triumfavę šiuose rinkimuose:
„Kalbos baigėsi, baigėsi tuščių kalbų laikas.“
Kalti per jauni rinkėjai, vienišos moterys ir katės
Kaip ir galima numanyti, beveik garantuotą pergalę JAV vidurio kadencijos rinkimuose turėję respublikonai yra pagrįstai nusivylę. Tai reiškia, kad netikėtą nesėkmę yra bandoma pateisinti skirtingai. Vienas iš būdų – akcentuoti „pernelyg didelį“ jaunų rinkėjų aktyvumą.
Apytikriais duomenimis, vidurio kadencijos rinkimuose balsavo 27 proc. 18-29 metų amžiaus rinkėjų. Tai antras didžiausias skaičius per 30 metų. Dalis nepriklausomų ekspertų pažymi, kad prognozuota „raudonoji respublikonų pergalės banga“ galėjo būti paveikta būtent jaunų JAV rinkėjų.
Taip mano ir su pirminiais sociologiniais rinkimų duomenimis susipažinę kai kurie respublikonai. „Fox News“ komentatorius Jesse Wattersas skundėsi:
„Šiai naujajai kartai visiškai išplautos smegenys.Tai, kad šie jaunieji rinkėjai taip stipriai ateina balsuoti, kelia didelį susirūpinimą“.
JAV aktyvistė, respublikonė Brigita Gabriel tviterio žinutėje net siūlė neleisti balsuoti jauniausiems Amerikos rinkėjams:
„Padidinkite balsavimo amžių iki 21 metų“, – rašė ji tviteryje ir teigė, kad buvo pažadėta „raudona banga“, o gavome „raudoną balą“.
Dalis respublikonų mano, kad nesėkmės išvengti nepavyko dėl aktyviai balsavusių vienišų moterų. J. Wattersas teigė, kad „balsuoja visos liberalios vienišos moterys“. Netrukus buvo prisimintas ir Ohajo senatoriaus pastebėjimas, kad „šioje šalyje mus valdo būrys bevaikių moterų su katėmis, kurios yra nelaimingos dėl savo gyvenimo ir savo pasirinkimų, todėl nori, kad likusi šalis taip pat būtų nelaiminga“.
Kita dalis JAV dešiniųjų pripažino, kad bent jau jaunimo atžvilgiu, partijai yra kur pasistengti.
„Turime laimėti rinkėjus už savo tradicinės bazės ribų. Tai reiškia ir jaunimą,“ – sakė „Fox News“ vedėja Laura Ingraham.
Rinkimai atskleidė, ko reikia Amerikai
JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai rodo, kad Amerikos politika yra taip stipriai poliarizuota ir šališka, kad vienai partijai sunku įgyti lemiamą pranašumą. Demokratija atsidūrė pavojingoje aklavietėje. Didžioji dalis rinkėjų mano, kad tauta eina klaidinga kryptimi, dauguma jų kritiškai vertina prezidento veiklą, daliai – nepriimtinos tapo abi politinės jėgos.
Tačiau, šie rinkimai parodė ir tai, ką JAV demokratams ir respublikonams neretai yra sudėtinga suprasti – dalykus, kurie rūpi JAV piliečiams. Politinių ginčų ir konkurencijos fone, nuo eilinio piliečio nutolę politikai neretai praranda suvokimą, ką atstovauja ir kaip tai daro.
Pavyzdžiui, šių metų rinkimų svarbiausiu klausimu tapo abortai. Abortais susirūpinusių rinkėjų buvo beveik tiek pat, kiek susirūpinusių dėl šalį užklupusios infliacijos. Nacionaliniu mastu šeši iš dešimties rinkėjų teigė, kad abortai turėtų būti legalūs visais arba daugeliu atvejų. Tai rodo atotrūkį tarp politikų ideologijos ir realios JAV piliečių patirties bei poreikių.
Taigi, vienas iš būdų paaiškinti šiuos rinkimus yra vertinti juos kaip referendumą dėl kraštutinės dešiniosios politikos. Nors dalis JAV piliečių yra ištikimi savo partijų šalininkai, didelė dalis yra susirūpinusi ne partinėmis vizijomis, bet kasdienio gyvenimo dalykais: maisto ir kuro kainomis, nusikaltimais, sveikatos apsauga. Kraštutinė retorika net ir aktyviausiam tradicinių vertybių šalininkui respublikonui ar liberaliajam demokratui gali būti nė motais.
Tai paaiškintų respublikonų nesėkmę: dalis partijos atstovų, galimai išgąsdino savo paties rinkėją ir prarado šansą sudaryti nemenką spaudimą demokratams. Tokia respublikonų pergalė, apie kurią buvo kalbama, būtų neabejotinai padidinusi demokratų spaudimą J. Bidenui atsisakyti idėjos kandidatuoti 2024 m. Dabar respublikonų valdomi Atstovų Rūmai, suteikia jam patogią priedangą kaltinti respublikonus, kad šie trukdo įgyvendinti jo darbotvarkę.
Kitokie rinkimų rezultatai būtų galėję paveikti ir finansinę JAV situaciją.
Dabar šalį kankina infliacija, o J. Bideno administracija per pirmuosius 20 mėnesių Baltuosiuose rūmuose išleido ir pasiskolino daugiau pinigų nei bet kuris kitas prezidentas istorijoje.
Niūrių nuotaikų šleifas lydės iki 2024 m. rinkimų
Nors rinkimų rezultatai nedžiugina nei vienos partijos, dalis ekspertų mano, kad ateinančiais mėnesiais respublikonai ir demokratai turės rasti būdą, kaip dirbti kartu, jei deda bent minimalias viltis ką nors nuveikti. Šiuo metu tokių vilčių nėra daug: matome, kad abi pusės griežtina savo pozicijas.
Kol demokratus ir respublikonus lydi prieštaringos nuotaikos dėl ką tik prabėgusių vidurio kadencijos rinkimų, tikruoju jų laimėtoju save vadinti gali Floridos gubernatorius R. DeSantisas, perrinktas didžiule, daugiau nei 20 proc. persvara.
Šiuose rinkimuose jis susikrovė tvirtą politinį kapitalą, kuris gali tapti svarbus respublikonams renkant savo kandidatą 2024 m. rinkimuose. Jei R. DeSantisas dėl šios pozicijos turėtų susigrumti su D. Trumpu – šios kovos laimėtoją prognozuoti būtų ypač sudėtinga, nors D. Trumpas ir turi didelį šalininkų palaikymą.
Floridos gubernatorius rinkėjų balsus gali pritraukti sumanesne ir daliai žmonių priimtinesne retorika.
