Kodėl kuro kainos degalinių švieslentėse auga taip sparčiai?
Staigiai kylant degalų kainoms Lietuvoje, politikai siekia išsiaiškinti, ar toks augimas iš tiesų pagrįstas realiais ekonominiais veiksniais. Seimo narė ir Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Konkurencijos tarybą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją. Parlamentarė prašo pateikti išsamią informaciją apie tai, kokios priežastys lemia degalų kainų šuolį ir kaip šiuo metu formuojamos kainos mažmeninėje rinkoje.
„Kainų šuolis siejamas su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, bet degalų tiekėjai ir prekybininkai šiuo metu vis dar naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų bei dujų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis – dar iki dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose[1].
Vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas“, – komentuoja B. Vėsaitė.
Savo kreipimesi parlamentarė taip pat prašo paaiškinti, kokie konkretūs veiksniai šiuo metu daro didžiausią įtaką degalų kainoms Lietuvoje. Institucijų prašoma įvertinti, kokią dalį rinkoje sudaro anksčiau pigiau įsigytos degalų atsargos, kaip greitai Lietuvos rinka paprastai reaguoja į tarptautinių naftos ir dujų kainų pokyčius bei ar dabartinis kainų augimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas teigia, kad kainų didėjimą lėmė keli vienu metu veikiantys veiksniai: geopolitinė įtampa, sutrikusios naftos tiekimo grandinės, padidėjusios transportavimo išlaidos bei euro ir JAV dolerio kurso svyravimai. Anot jo, degalų kainas lemia ne tik faktiniai kaštų pokyčiai, bet ir rinkos lūkesčiai, pavyzdžiui, atsargų kaupimas ar išankstinis kainų koregavimas.
Degalinių atstovai: degalų kainos Lietuvoje dar gali kilti
Lietuvos degalų prekybininkai, tuo tarpu, guodžiasi, kad degalų kainų augimas esą jaučiamas kasdien. Anot Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomojo direktoriaus Vido Šukio, prieš įvykius Irane degalai Lietuvoje jau buvo pabrangę apie 10 centų už litrą, o vėliau kainos didėjo dar po 4–5 centus kasdien. Jo teigimu, brangimas siejamas su įtampa viename svarbiausių pasaulio naftos regionų, todėl, nors kol kas kainų šuolis nėra itin didelis, beveik neabejojama, kad degalai ir toliau brangs[2].
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per pastarąją savaitę benzino kaina šalyje padidėjo apie 0,9 proc., o dyzelino – 1,6 procento. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas sako, kad toks augimas kol kas nėra išskirtinis ir gali būti nulemtas ir sezoninių svyravimų, tačiau jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų kelias savaites, naftos kaina galėtų pakilti net iki 100–120 JAV dolerių už barelį.
Sinica: degalų kainos Lietuvoje pakeltos be realios priežasties
Staigus degalų kainų šuolis Lietuvoje sukėlė vairuotojų nepasitenkinimą – per vieną dieną dyzelinas degalinėse pabrango maždaug 15–20 centų už litrą, o benzinas – apie 10 centų. Nors dalis gyventojų tai sieja su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karo poveikiu naftos rinkai, Seimo narys Vytautas Sinica tvirtina, kad toks aiškinimas neatspindi realios situacijos.
Jo teigimu, viešai skelbiami „Orlen Lietuva“ duomenys rodo, kad didmeninės degalų kainos pastarosiomis dienomis iš esmės nepasikeitė, o kai kuriais atvejais net šiek tiek sumažėjo, todėl vien naftos kainų svyravimai negali paaiškinti tokio staigaus brangimo degalinėse.
Pasak parlamentaro, tokia situacija leidžia kelti klausimą, ar degalų kainų augimas nėra susijęs su mažmeninės rinkos dalyvių sprendimais padidinti maržas, pasinaudojant geopolitine įtampa kaip patogia priežastimi. Tuo metu Europoje degalų kainos iš tiesų kyla – pavyzdžiui, Vokietijoje benzino kaina kai kuriose degalinėse jau artėja prie 2 eurų už litrą, o pasaulinėje rinkoje po įvykių Artimuosiuose Rytuose „Brent“ nafta pabrango beveik 7 procentais.
Dujų kainos Europoje per kelias dienas beveik padvigubėjo
Tuo tarpu „Euronews“ skelbia, kad didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose pradeda veikti Europos energetikos rinkas – dujų kainos sparčiai kyla, o analitikai perspėja apie galimą naują kainų šoką. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui sustiprėjo baimė, kad gali sutrikti suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimas, todėl rinkose išaugo rizikos premijos ir prasidėjo aktyvesni pirkimai[3].
Europos dujų kainos orientyras – Nyderlandų TTF kontraktas – antradienį pakilo virš 60 eurų už megavatvalandę, nors dar praėjusios savaitės pabaigoje siekė kiek daugiau nei 30 eurų. Ekspertai pabrėžia, kad padėtis išlieka itin neapibrėžta, o kainoms didelę įtaką gali turėti tiek LNG srautai iš Kataro, tiek situacija Ormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energijos transporto maršrutų.
Analitikai pažymi, kad Europa po 2022 metų sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, tačiau tapo labiau priklausoma nuo pasaulinių LNG tiekimo grandinių ir jūrinių transporto maršrutų, todėl yra jautresnė geopolitiniams sukrėtimams. Jei įtampa regione užsitęstų, didesnės didmeninės kainos galėtų palaipsniui persikelti ir į gyventojų sąskaitas už šildymą bei elektrą, nors dėl fiksuotų tarifų tai dažniausiai įvyksta su kelių mėnesių vėlavimu.
Ypač pažeidžiama galėtų būti energijai imli pramonė – chemijos, plieno, trąšų ar stiklo sektoriai, taip pat mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai Vidurio ir Rytų Europoje, kuriuose dujos plačiai naudojamos šildymui. Jei kainų spaudimas išliks, vyriausybėms gali tekti svarstyti papildomas paramos priemones vartotojams ir verslui.
