<h2>Klientai reikalauja verslų priimti aiškią poziciją Rusijos agresijos Ukrainoje klausimu</h2>
<p>Įvairūs verslai pastaruosius kelerius metus patiria didelių sunkumų. Iš pradžių visam pasauliui smogė koronaviruso pandemija, privertusi verslininkus ieškoti sprendimų, leidžiančių dirbti net ir itin sudėtingomis situacijomis. Vėliau, kai jau atrodė, kad pamažu išsikapanojame iš pandemijos, staiga smogė kita didžiulė bėda – karas. Jis daugeliui verslų atsieina gal net dar didesnius nuostolius nei pandemija, nes stringa reikiamų produktų atvežimas ar gamyba, smarkiai šoktelėjo ir vis dar kyla kainos, o norint išlikti, būtina apsvarstyti net ir tokius dalykus kaip įmonės politika kariaujančių šalių atžvilgiu.</p>
<p>Per daugiau nei mėnesį iš Rusijos spėjo pasitraukti arba neribotam laikui savo funkcionavimą šioje šalyje sustabdyti daugybė įmonių. Tarp jų – puikiai žinomi vardai, be kurių net ir daugelis žmonių Lietuvoje bei kituose pasaulio kampeliuose gyventų kiek kitaip. Pavyzdžiui, „Adobe“ sustabdė visus naujus pardavimus ir paslaugas, „Apple“ nustojo pardavinėti savo gaminius ir apribojo „Apple Pay“ naudojimą Rusijoje, „PayPal“ sustabdė savo paslaugų tiekimą, o „Netflix“ sustabdė visus planuotus projektus ir atsisakė savo platformoje rodyti valstybinius Rusijos kanalus[1].</p>
<p>Rusijoje taip pat gausu ir lietuviško kapitalo įmonių – tokių yra daugiau nei 300[2]. Tačiau daugelis jų irgi pasitraukė arba planuoja pasitraukti iš Rusijos, nes nenori savo ekonominiu įnašu prisidėti prie Rusijos kariuomenės išlaikymo. Liks veikiausiai tik tos, kurios neturės kito išeities, nes neras kam parduoti savo kapitalo ar negalės to padaryti dėl turimų sutarčių.</p>
<p>Tiek ekspertai, tiek didžioji dalis visuomenės smerkia visus verslus, kurie bando pateisinti veiklos tęstinumą Rusijoje. Visuomenė skatina vienas kitą boikotuoti tam tikras įmones, o ekspertai žeria aršią kritiką. Pavyzdžiui, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, kalbėdamas apie verslus, kurie bando likti Rusijoje, bet drauge remti Ukrainą, sakė[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Šioje situacijoje bandymas užimti vidurio poziciją kompaniją paverčia užimančia agresoriaus palaikymo poziciją. Viešojoje erdvėje vyrauja būtent tokia nuomonė. Kompanija, darydama sprendimus, skaičiuoja ir vertina daugybę kriterijų, tačiau neįmanoma bendrovei likti Rusijoje ir nebūti agresoriaus pusėje. Tas spaudimas tik stiprės. (…) Jei visuomenės spaudimas nesumažės, verslai anksčiau ar vėliau bus priversti priimti kitokius sprendimus.“</p>
</blockquote>
<p>Ir iš tikrųjų, tą veikiausiai jau spėjo pajusti tokios lietuviškos bendrovės kaip „Vičiūnai“, kurios iš pradžių išvis neskubėjo pateikti jokios nuomonės. Prasidėjus visuomenės spaudimui, vėliau šios įmonės atstovų buvo pasisakyta apie norą nutraukti veiklą Rusijoje ir apie paramą Ukrainai, tačiau tikro išėjimo iš V. Putino valdomos šalies kol kas taip ir neįvyko, tad visuomenės pasitikėjimas krito dar žemiau. Kaip sako A. Katauskas:</p>
<blockquote>
<p>„Įmonės vadovai kalba, kad yra žaliavų nupirktų, kad reikia pabaigti darbus. Tai yra tos detalės, į kurias visuomenė žiūri taip: jūs dar ne visus pinigus ten uždirbote, vis dar bandote išvengti nuostolių, nepaisydami to, kad Ukrainos žmonės yra žudomi. Čia yra klaida. Negalima užimti tokios pozicijos, kad aš dar truputį pamokėsiu mokesčių Rusijai. (…) Tai, kad prie tavo valdomo miesto savivaldybės jau vyksta piketai dėl įmonių veiklos, nepalieka šansų organizacijai pasitraukti be reputacinių nuostolių.“</p>
</blockquote>
<h2>Sulaukia gėdinimo dėl reklamos</h2>
<p>Tokiu jautriu metu, kai Ukrainoje Rusija negailestingai vykdo karinius veiksmus, visuomenė vis griežčiau vertina verslus, kurie lieka ar delsia išeiti iš agresorės rinkos. Tačiau lygiai taip pat sulaukiama ir kiek kitokios kritikos – galima išvysti ne vieną pasisakymą apie įmonių reklamavimosi ypatumus. Kai kurie žmonės netgi pradėjo peikti verslus, kad šie išvis sugalvoja reklamuotis tuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tai ypač pastebima socialiniuose tinkluose, kur bando reklamuotis smulkios parduotuvės ar pavieniai kūrėjai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/companies_are_leaving_russia.jpg" alt="" /></p>
<p>Žinoma, dauguma įmonių suskubo užsidėti mėlynai geltonas vėliavas, pareikšti žodinę paramą Ukrainai ar netgi kaip nors paremti chaoso apimtą šalį ar iš jos bėgančius civilius žmones. Tai darydamos bendrovės visur garsiai afišuojasi apie savo poelgius, tačiau tai jau pernelyg nestebina ir akimirksniu nelaimi žmonių pasitikėjimo. Gal net atvirkščiai – primena „Black lives matter“, „Pride month“ ir panašias iniciatyvas, kurių metu daug bendrovių keitė savo logotipus, tačiau reta kuri iš tikrųjų stengėsi pakeisti situaciją artimoje aplinkoje.</p>
<p>Tačiau dabar dalis visuomenės bando pulti verslininkus dėl bet kokios reklamos apskritai, o tai – gan nelogiškas pasirinkimas. Juk prasidėjusi smulkiojo ir vidutinio verslo kritika dėl noro reklamuotis ir toliau sėkmingai dirbti, visgi gali atsisukti prieš pačius pirkėjus. Verslui, kad šis išliktų, yra svarbu rasti klientus, stengtis sudominti žmones savo prekėmis ir tokiu būdu nenuskęsti, kaip kad jau spėjo užsidaryti ne viena įmonė tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.</p>
<blockquote>
<p>Tad šiuo atveju ne įmonės turėtų nustoti reklamuotis, kol Ukrainoje vyksta karas, o vartotojai turėtų kritiškai įvertinti savo pyktį ir nebepeikti verslo, kuris bando išlikti sudėtingomis sąlygomis.</p>
</blockquote>
<p>„Berta&” strategas-analitikas Tomas Kirša taip pat siūlo nepamiršti, jog įdomūs komunikaciniai sprendimai, aktyvi įmonių veikla ne tik gelbėja patį verslą, bet ir gali pasitarnauti Ukrainai, nes sėkmingai veikiančios įmonės ir toliau galės skirti paramą[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Gali būti, kad vienintelis šviesos spindulys, kurį mes, komunikacijos žmonės, galime šiandien pasiūlyti Ukrainos žmonėms – padėti kitiems prekių ženklams surasti prasmę bei sėkmingą komunikacijos formulę, kuri leistų ir toliau skirti pinigų kovai su agresoriumi. Šis karas anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau reikėtų nepamiršti, kad pagalbos reikia ne tik per karą – jos reikės ir jam pasibaigus. Tai susiję ir su verslo, prekių ženklų indėliu.“</p>
</blockquote>
<h2>Sunkiu laikotarpiu išsiskirti iš kitų – būtinybė</h2>
<p>Nepaisant socialiniuose tinkluose pasitaikančių neigiamų komentarų, gėdinimo, jog bendrovės neturėtų reklamuotis karo metu, iš tikrųjų reklama net ir tokiu metu yra itin reikalinga. Juk kuo sudėtingesnė ekonominė, politinė ir socialinė padėtis aplinkui, tuo sunkiau yra ir verslams, o kad šie išgyventų, būtina nuolat ieškoti naujų klientų bei išlaikyti senuosius. Tad specialistai tikina, jog reikia nebijoti priimti drąsių sprendimų, bet drauge nepamiršti, kad šiuolaikinis klientas yra įnoringesnis nei anksčiau ir jo lojalumą reikia užsitarnauti. Vien paprastos nuolaidos ar logotipo spalvų pakeitimas verslui nepadės išsiskirti iš kitų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/how_to_find_new_clients.jpg" alt="" /></p>
<p>Tad kaip nepaklysti ir pasirinkti tinkamus pokyčius tiek komunikuojant su vartotojais, tiek ir keičiant verslo žingsnius, atsižvelgiant į dabartinę situaciją pasaulyje? Svarbu apsvarstyti trūkinėjančias tiekimo grandines, kylančias kainas ir svyruojančias vartotojų nuotaikas. Atidžiai įvertinus visą situaciją bus lengviau įvertinti veiklos strategiją ir priimti tinkamus sprendimus.</p>
<p>„SEB” banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės departamento direktorius Vilius Juzikis taip pat sako[5]:</p>
<blockquote>
<p>„Be minėtų trijų padarinių, svarbu atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę: didieji centriniai bankai ketina didinti palūkanų normas ir dėl to gali brangti skolinimasis, o tai koreguotų įmonių investicijų planus.“</p>
</blockquote>
<p>Brangstant bene viskam, socialiniai tinklai mažiesiems ir vidutiniams verslininkams yra bene pigiausia niša reklamuoti save ir ieškoti naujų klientų. Tad išskirtinės reklamos sukūrimas yra kone būtinybė ir įmonės neturėtų to bijoti.</p>
<p>Žinoma, svarbu nepersistengti ir labai atsargiai apsvarstyti, ar pasirinktas reklamos modelis nėra nejautrus ar kaip nors įžeidžiantis vykstant karui. Tačiau pati reklama yra svarbi priemonė tiek taikos, tiek ir karo laiku, todėl ekspertai įsitikinę – dabar laikas išsiskirti savo drąsa, o ne visiška tyla.</p>
