„Kraujomaiša“ – šviežiai suformuotos vaginos atrakcija – siūloma išmėginti viską
VMS Žmogaus teisių komisijos pirmininkė Ieva Dirmaitė neketina ramiai stebėti, kaip „pažeidinėjamos“ žmogaus teisės į spalvotą pėsčiųjų perėją ir tokios pat rimties reikalaujančią pasisėdėjimo ant vienaragio vaginos atrakciją[1]. Net jei policija (nepamirškime ir šeimai bei kitoms visuotinėms vertybėms atsidavusių piliečių) tam ir nepritaria.
Sako: „Gi dzin man ta „milicija“!“
Ji, kaip komisijos pirmininkė, regėdama pasikartojančią Simpsonų seriją, pagaliau suprato: „Kreipsiuosi aš į VMS administraciją, kad kuo skubiau būtų atnaujintas piešinys ant asfalto – taip bus ramiau – ir pėstininkams, ir, vos tik progai pasitaikius, į skyles pirštus kaišantiems pramuštgalviams.“
Pasakysiu paprastai: dabar brukama bet kas, ir plačiagakčių teisių vykdytojai (net ir per perėją einančiųjų) aukų nebeskaičiuoja.
Daugelis žinome, jog visos masinės informacijos priemonės, kaip ir lytiškumo „transakcijų“ mėgėjai, priklauso įvairiems koncernams bei oligarchams (nedidelei turtingų žmonių grupelei), kurie tas priemones būtent tam ir įsigijo – kad galėtų transliuoti verslams ir vyriausybėms „naudingas“ žinias bei formuoti psichinėmis ligomis kerpėjančios visuomenės nuomonę manipuliuojant melu, įvairiais gąsdinimais, apgaule ir „nedasakymu“. Kitaip sakant, norint „išdarinėti“ Petrą, kaimo ožį ar gretimo namo vaivorykštinį lietvamzdį, kraujomaiša nebūtina, bet, rodos, tampa pageidautina.
Atkreipkite dėmesį: kažkodėl mūsų lietuviškoje televizijoje reklaminiai blokai leidžiami didesniu garsu nei rodoma laida ar filmas. Ar gudročiai tokiu būdu nori pažadinti senjorus, snaudžiančius prie TV ekranų ir „įbrukti“ reklamuojamas prekes? Galų gale, ar teko girdėti, kad „Coca colo’s“ kompanija dar apie 1950-uosius buvo pradėjusi naudoti 25 kadrą (mūsų akis fiksuoja tik 24 kadrus per sekundę, o 25 kadrą fiksuoja pasąmonė)[2]? Per šį laiko tarpą žmogus „save“ apleidžia – asmeninė nuomonė sanguliauja su kita.
Šis triukas, tiesa, oficialiai buvo uždraustas. Tačiau šiandieninės techninės galimybės leidžia transliuoti dažnius, kuriais įmanoma programuoti mus vienam ar kitam veiksmui. Kas to nesupranta, į „zombinimo dėžutę“ žiūri taip dažnai, kaip ir vaikšto nusisiotais šešiaspalviais trofėjais – liguistiškų iniciatyvų milijonas, o aklųjų kalnai. Tik tokios teisės, „bėdnieji“ žmonės, mums ir belikę.
Manau, nebrandu dėtis durneliu.
Visi žinome, kad neįgaliųjų atstovams toje komisijoje – kaip ir reguliariems „duonos į namus nešėjams“ – ant „gafruotos“ perėjos yra nusispjaut. Mums gi, priešingai, sunkiai suprantama, kodėl „hipotetinė“ komisijos pirmininkė kaip pirmą savo darbą pasirinko destrukciją visuotiniu mastu.
Vėlgi, galbūt tik neracionaliai mąstantis žmogus ar jų grupė toleruoja juos reprezentuojančios vėliavos viešą trypimą kojomis. Skamba prieštaringai – mažų mažiausiai.
Chaoso sistema – ir šaldytuve, ir praeivio kelnėse
Atspėkite, kuri įmonė rėmė renginį, kuriame suaugę vyrai demonstravo savo lytinius organus vaikams?
Desperatiškai stengdamasi padidinti mažėjančius pardavimus, „Bud-Light“ paskelbė, kad per liepos 4 d. šventę alų dalins nemokamai po to, kai prekės ženklą patronuojanti bendrovė prarado 27 mlrd. dolerių[3].
Paskutinę pardavimo savaitę prekės ženklo pardavimai ir toliau mažėjo – per savaitę, kuri baigėsi birželio 17 d., jie smuko dar 28,5 %. Dabar šis siūlo 15 JAV dolerių nuolaidą perkant per šventinį savaitgalį, o tai reiškia, jog parduotuvėse, kuriose 15 alaus dėžių parduodamos už 15 JAV dolerių, prekės ženklas faktiškai dalina alų „už gražias akis“.
Nuvilsiu: tai – ne dar viena gerumo ir svajonių išsipildymo akcija.
Ištiesta (per nemokamą alaus butelį) ranka įgarsina „Pride“ alaus šventės su nuogais vyrais ir moterimis bei išdidintais lytiniais organais programą – sotūs bus visi, o paskatintas kiekvienas. Atrodo, jie yra pasirengę bet kam: kad pritraukti platintojus, galima šikti ant stalo – net ir „pjedės“.
Mano nuostata šiuo atveju gana skeptiška: jei sirgčiau mirtina liga, o „Bud-Light“ būtų vienintelis vaistas, jau dabar pradėčiau kastis sau kapą.
Metas pripažinti, jog visi laukiame motyvuojančio argumento nustoti vartoti (arba sumažinti) alkoholinius gėrimus, tačiau šiuo atveju supuvusias kojines primena ne tik nutėkšta vyriškų „pažandžių“ spekuliacija, bet ir prekės ženklo įtakos zona, besiplečianti visuose „Pride“ parodose visoje šalyje.
Boikotuokime: „Apuokų gvardija eina už priešo linijos, bet aš noriu vandens“, arba „Nemokamas alus – tai ne atsiprašymas už į namus pristatomus nuogus vaikinus, „dėvinčius“ makiažą ir šlepetes.“ Desperatiškas troškimas, kad kas nors juos mylėtų, atrodo būtent taip.
Akivaizdu, jog dar vienas „Bud-Light“ remiamas nuogo „tverkinimo“ turas mažiems vaikams privalo „nusinulinti“, – jokios akcijos „nepramuš“ sąmoningų piliečių skrybėlių, – juk tai ne apie pinigus.
Darbo jėgos „šiukšlėms“ išvežti nedovanosiu
Deja, yra tokių, kurie nemokamai priimtų bet ką.
Jeigu anksčiau kai kurie produktai ir jų „maketuotojai“ buvo panašūs į šlapimą, tai dabar – į užpakalį. Tačiau, laikui bėgant, esu tikra, sužinosime, kas nutinka, kai verslas žaidžia politiką (ir atvirkščiai).
Vėlgi, tie, kurie rekomenduoja pasikliauti intuicija, neklysta, mat net ir privati amerikiečių įmonė „OceanGate“ (kaip ir daugelis kitų) slepia dar viena skandalą.
„X-Gate“ pavadinimas, kaip žinia, neretai suteikiamas visokiems „scamams“. „Gate“ iš esmės turėtų reikšti vartus, bet dažnai naudojamas apibūdinti, kad kažkas tarnauja kaip fasadas, slepiantis didelę paslaptį. („Knygos viršelis“ kišamas tam, kad nukreipti dėmesį nuo svarbios kompromituojančios informacijos.)
Pavyzdžiui, vienas iš milijonierių, buvusių skandalingu tapusiame neseniai nugrimzdusiame laive, baigė Gamtos mokslų ir Cheminės inžinerijos studijas. Nepaisant to, pastarasis vis tiek sėdo į „submariną“, pagamintą iš netvirtų medžiagų ir valdomo žaidimų pultu.
Taigi štai, eilinį kartą pamoka tiems, kurie šventai tiki, jog aukštasis išsilavinimas – savaiminis garantas, kad žmogus turės bendrą suvokimą – lyg Dievas išgelbės nuo durnumo.
Kaip matome, intuicija yra daug svarbiau. O gamtos mokslai – kaip ir tv3 žinių pliurpalai – įkalins pasaulyje, kuriame egzistuoja tik šikimas į batą ir rožiniai akiniai iš nenoro matyti.
