<h2>Parlamentarai nesuabejojo NPD didinimo nauda</h2>
<p>Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas net 80-čia eurų tiems gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Kadangi tokį iki 1 VDU gauna daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, finansų ministrė įsitikinusi, kad poveikis bus ženklus. Tačiau abejojama, ar tokia pagalbos priemonė bus efektyvi uždirbantiems kiek daugiau nei MMA, bet taip pat susiduriantiems su finansiniais sunkumais.</p>
<p>Pokyčius pajus uždirbantys minimalųjį atlyginimą (MMA) – kas mėnesį tokių asmenų pajamos didės 16 eurų. Lyginant su praėjusiais metais, NPD didėja 28 eurais.</p>
<blockquote>
<p>„Iki 1 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų, todėl poveikis tikrai apimtų didelę dalį Lietuvos dirbančiųjų“, – anksčiau minėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė[2].</p>
</blockquote>
<p>Maksimaliai taikytinas NPD didės ir neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims atitinkamai iki 870 ir 810 eurų. Įgyvendinant šį sprendimą valstybės biudžetas per metus netektų apie 103 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio[2].</p>
<p>Nuo šių metų sausio 1 d. NPD nuspręsta didinti iki 460 eurų. Lyginant su praėjusiais metais, jis padidėjo 60-čia eurų[3]. Tačiau šalyje infliacijai mušant rekordus nuspręsta, kad tokia suma yra per maža ir gaunančių mažiausias pajamas padėtis turėtų būti dar labiau gerinama.</p>
<p>Po svarstymo už teisės akto pakeitimus vieningai balsavo 121 Seimo narys, o tam, kad pataisos būtų priimtos, parlamentas turės balsuoti dar kartą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-10.jpg" alt="" /></p>
<h2>Priemonės geros, bet pavėluotos</h2>
<p>Toks Vyriausybės sprendimas didinti NPD neabejotinai pranoko ir lūkesčius, mat apie didesnę ribą vasario mėnesį prabilęs šalies prezidentas Gitanas Nausėda siūlė NPD didinti nuo 460 iki 510 eurų bei papildomai skirti 100 eurų išmokas mažiausiai pasiturintiems šalies gyventojams[5].</p>
<p>Tąkart prezidentas pabrėžė, kad Vyriausybės priemonės kovojant su milžiniška infliacija – labai kuklios, o priemonės, kurių buvo imtasi esą „infliacijos problemos nesprendžia“[5].</p>
<blockquote>
<p>Visgi nors ir gerinamos mažiausiai uždirbančiųjų sąlygos, tačiau pamirštami uždirbantys kiek daugiau nei MMA, o būtent ši visuomenės dalis ir sukuria didžiausią perkamąją galią.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, kaip liaudies išmintis byloja, bent tokios priemonės yra geriau negu nieko, todėl opozicija neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pasveikinti bent tokį valdančiųjų žingsnį žmonių labui.</p>
<p>Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas vasario mėnesį Vyriausybės ketinimus taikyti didesnį NPD pavadino pavėluotais, mat socialdemokratai tokį sprendimą siūlę dar prieš keletą mėnesių, o jei veiksmai būtų buvę savalaikiai, tai esą nereikėtų dabar kalbėti apie jų taikymą atgaline data[7].</p>
<p>G. Paluckas taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų šoko mažinimo gyventojams priemonių jau ėmėsi tokios valstybės kaip Estija ir Švedija.</p>
<p>Kad tokie sprendimai jau pavėluoti, sutiko ir „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, mat Darbo partijos frakcija tokias priemones svarstyti siūlė jau rudenį. Parlamentarė pridūrė palaikysianti sprendimus, susijusius su pajamų gyventojams didinimu, tačiau tuo tarpu patikino, kad frakcija palaikys ne tik vienai išskirtinei grupei taikomas mokesčių lengvatas (kaip antai su centralizuotu šildymu), bet ir visiems buitiniams vartotojams, besišildantiems dujomis[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-11.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pagalba vidutinei klasei nereikalinga?</h2>
<p>Tuo tarpu NPD didinimas, kaip jau minėta, neapims vidutines pajamas gaunančių žmonių, kurie su milžiniška infliacija susiduria lygiai taip pat, tik esminis skirtumas tas, kad priešingai, nei gaunantieji mažiausias pajamas, nesulaukia jokių lengvatų – nei mokesčiams, nei šildymui ar kitiems dalykams.</p>
<p>Atsižvelgdami ir į didesnes nei MMA pajamas gaunančius asmenis, parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis sausio pabaigoje įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį būtų iki 9 proc. sumažinamas PVM maisto produktams[8].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Seimas tokiems užmojams nepritarė ir nusprendė, kad kiek geriau gyventi nusipelnė tik uždirbantys mažiausiai. Vidutinė klasė pasiuto – kam tada dirbti ir stengtis, jei vis tiek, netaikant jokių lengvatų ir nedidinant pajamų, galutiniame rezultate, atseikėjus atlyginimą mokesčiams, maistui pinigų lieka kone tiek pat, kiek ir gaunantiems mažiausias pajamas? Kam tada stengtis?</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvertino, kad NPD didinti yra tikslingiau nei mažinti PVM, mat dabartinė pagalbos priemonė yra nukreipta būtent į tą gyventojų grupę, kuriai reikalinga didžiausia pagalba. </p>
<blockquote>
<p>„Tiems, kurių pajamos mažiausios ir kurie dirba oficialiai. Didesnės pajamų dalies palikimas gyventojui nepaimant mokesčių pavidalu yra efektyvesnė priemonė perkamosios galios didinimui nei vartojimo mokesčių mažinimas. Pastaruoju atveju, ypač jei mažinama laikinai, nebūtinai galutinė nauda pasiekia vartotojus. Didinant NPD užtikrinama, kad jų perkamoji galia padidės“, – teigė ekonomistas[10].</p>
</blockquote>
<p>N. Mačiulis neslėpė, kad kažkiek naudos pajus ir vidurinioji klasė, mat riba, nuo kurios NPD kilimas gyventojui nebepasijustų, yra 1 704 eurai „ant popieriaus“. Anot jo, pagrindinė viduriniosios klasės problema yra pabrangę energetiniai ištekliai, tad tam ir yra taikoma kita priemonė – dujų ir elektros kainų kilimo lubos[10].</p>
