Szijjártó: planas gali užbaigti karą, bet dalis ES valstybių siekia sutrukdyti susitarimui
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjártó pareiškė, kad Europos valstybės privalo besąlygiškai remti 28 punktų planą dėl taikos Ukrainoje, kurį Europiečiai sekmadienį perdavė kaip modifikuotą Jungtinių Valstijų iniciatyvos versiją.
„28 punktų taikos planas yra puiki proga pagaliau užtikrinti taiką Ukrainoje, tačiau, deja, atrodo, kad Vakarų Europos šalys jau išsikvėpė ir ketina vėl sutrukdyti šiam taikos susitarimui“, – sako Szijjártó.
Pasak jo, šis dokumentas yra „milžiniška galimybė“ nutraukti karą, tačiau kai kurios Vakarų Europos šalys „jau prarado ryžtą“. Savo įraše platformoje X jis teigė, kad „kiekvienas Europos politikas turi pareigą visiškai ir besąlygiškai paremti šį planą“[1].
Ministras taip pat paragino visus politikus „nuo Briuselio iki Varšuvos ir Vilniaus“ remti taikos iniciatyvą, pabrėždamas, kad tai yra „racionalus ir humaniškas pasirinkimas“. Modifikuota JAV taikos plano versija, kurią europiečiai pateikė sekmadienį, numato pasipriešinimą siūlymams riboti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir reikalavimams dėl teritorinių nuolaidų Rusijai.
Viktoras Orbán ragina ES remti JAV planą ir pradėti derybas su Maskva
Vengrų ministras pirmininkas Viktoras Orbán socialiniuose tinkluose paskelbė, kad atsakė į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laišką, kuriame ši ragino valstybes nares pritarti tolesniam ES finansavimui Ukrainai. Laiške V. Orbán tvirtino, jog Europos Sąjunga turi „nedelsdama ir besąlygiškai remti Jungtinių Valstijų taikos iniciatyvą“ ir kartu „be uždelsimų pradėti autonomines bei tiesiogines derybas su Rusija“[2].
Jis taip pat pareiškė, kad Vengrija „nepritaria jokiai tolesnei finansinei paramai Ukrainai jokiu pavidalu“ ir „nesutiks, kad toks sprendimas būtų priimtas Europos Sąjungos vardu ir jos rėmuose“. Vėlesniame vaizdo įraše, paskelbtame „Facebook“, premjeras pridūrė, jog „nesuvokiamai didelės europiečių pinigų sumos, siunčiamos į Ukrainą, atsiduria Ukrainos karo mafijos kišenėse“, todėl esą „nepriimtina ir toliau be kontrolės pilti milijardus į Ukrainą“.
Pasak jo, „Ukraina turi teisę tęsti šį karą, bet mūsų pareiga nėra toliau remti ir finansuoti neįveikiamą karą“. Tuo metu vienas anonimiškumo prašęs ES pareigūnas teigė, kad be Vengrijos visos kitos 26 valstybės „ne kartą aiškiai pareiškė tvirtą ir nedviprasmišką paramą Ukrainai“, net jei tam tikrų abejonių pastaruoju metu kyla Slovakijoje ir, tikėtina, netrukus Čekijoje.
ES diskusijos dėl paramos Ukrainai gilina politines priešpriešas tarp Briuselio ir Budapešto
Budapešto kritika dėl karo finansavimo ir raginimai artimiau derėtis su Maskva dar labiau apsunkina bendrą ES poziciją prieš svarbius sprendimus dėl paramos Kyjivui ateinančiais metais. P. Szijjártó įspėjimai apie „trukdymą taikos susitarimui“ ir V. Orbáno raginimai atsisakyti finansavimo kelia įtampą prieš Europos vadovų derybas, kurių metu siekiama išlaikyti vienybę dėl ilgalaikės paramos Ukrainai.
Vengrijos vadovai tvirtina, kad taikos plano rėmimas ir derybos su Rusija yra būtina sąlyga diplomatiniam proveržiui, o finansinė pagalba, jų teigimu, tampa neefektyvi ir nevaldoma. Europos sostinės šiuos argumentus atmeta kaip prieštaraujančius bendrai ES strategijai ir keliantiems riziką Ukrainos atsparumui Rusijos agresijai.
Diskusijoms tęsiantis, kyla klausimų, ar ES pavyks pasiekti vieningą susitarimą dėl ateities finansinių paketų ir ar Vengrija sutiks atšaukti savo veto, priklausomai nuo to, kokį politinį spaudimą ir diplomatines paskatas pasirinks taikyti kitos Bendrijos narės.
