Autorius: Algis Krupavičius.
Vengrijoje bręsta radikalūs sprendimai dėl valstybinės žiniasklaidos ateities
Vengrijos premjeru išrinktas Peteris Magyaras jau pirmosiomis dienomis po pergalės signalizuoja apie esminius pokyčius šalies viešojoje erdvėje. Savo pasisakymuose jis ne tik griežtai kritikavo valstybinę žiniasklaidą, bet ir pažadėjo imtis neatidėliotinų veiksmų.
Kaip skelbia „Politico“, P. Magyaras valstybinę televiziją pavadino „melų fabriku“ ir pareiškė ketinantis „nedelsiant sustabdyti klaidinančių naujienų tarnybą“. Kituose pasisakymuose jis akcentavo, kad visuomeninis transliuotojas turi atitikti objektyvumo ir nešališkumo standartus, o dabartinė situacija esą yra nepriimtina demokratinėje valstybėje.
Šie pareiškimai nėra atsitiktiniai. Per ilgus V. Orbano valdymo metus didžioji dalis šalies žiniasklaidos atsidūrė valdžios įtakos lauke, o tai ne kartą tapo ir Europos Sąjungos kritikos objektu. Todėl naujojo premjero planai vertinami kaip bandymas ne tik reformuoti sistemą, bet ir iš esmės perbraižyti viešosios informacijos lauką.
Šiuos procesus portalui 77.lt pakomentavo Mykolo Romerio universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius.
A. Krupavičius: tai klasikinė valdžios ir žiniasklaidos nepriklausomumo dilema
Mykolo Romerio universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad ši situacija atspindi fundamentalią demokratinių sistemų įtampą:
„Būsimo Vengrijos premjero Peterio Magyaro pozicija atspindi klasikinę politinės valdžios ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo dilemą. Jo įvardijimas, kad valstybinė televizija yra „melų fabrikas“, ir pažadas „nedelsiant sustabdyti klaidinančių naujienų tarnybą“ rodo ne tik politinę retoriką, bet ir siekį radikaliai pertvarkyti visuomeninę žiniasklaidą, ilgą laiką kritikuojamą kaip Fidesz valdžios įtakos lauką.“
Tokie sprendimai, pasak A. Krupavičiaus, neišvengiamai kelia klausimų, kur yra riba tarp būtinos reformos ir politinės intervencijos, tačiau kartu rodo ir stiprų politinį mandatą keisti nusistovėjusią sistemą.
Lenkijos precedentai rodo, kad reformos gali būti „revoliucinės“
Analizuodamas galimą scenarijų Vengrijoje, prof. A. Krupavičius primena neseniai įvykusius pokyčius Lenkijoje, kurie gali tapti tiesioginiu pavyzdžiu.
„Precedentą tokioms intervencinėms reformoms po 2023 m. parlamento rinkimų sukūrė Lenkija. Donald Tusk vyriausybė nedelsdama ėmėsi sisteminių veiksmų. Lenkijos parlamentas priėmė sprendimus dėl visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo ir pliuralizmo, buvo inicijuotas depolitizacijos procesas. Kultūros ministras Bartłomiej Sienkiewicz atleido Telewizja Polska (TVP), Polskie Radio ir Polish Press Agency vadovybę bei priežiūros tarybas, paskirdamas naujas“, – teigia A. Krupavičius.
„TVP tapo pagrindiniu reformų epicentru – nauja valdyba paskyrė vadovu Tomasz Sygut, buvo keičiama visa redakcinė struktūra, o dalis kanalų (įskaitant TVP World) laikinai stabdė veiklą. Galiausiai Vyriausybė inicijavo TVP Info likvidaciją, kad užkirstų kelią ankstesnės vadovybės grįžimui“, – sako A. Krupavičius.
Pasak A. Krupavičiaus, tokios reformos neišvengiamai vyksta protestų ir konfliktų fone.
„Visa tai vyko protestų ir konfliktų fone. Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jarosław Kaczyński ir tuometinis šalies prezidentas Andrzej Duda kritikavo vyriausybės žingsnius dėl galimų įstatymo viršenybės ar net konstitucijos pažeidimų“, – pažymi profesorius.
Nepaisant kritikos, reformos buvo įgyvendintos iki galo.
„Tačiau D. Tusk vyriausybė nesustojo, o jos veiksmų kulminacija buvo kelių dešimčių žurnalistų ir redakcinių komandos narių atleidimai, pakeičiant juos naujais, siekiant depolitizuoti žiniasklaidos turinį. Kitaip tariant, žiniasklaidos depolitizacija Lenkijoje įgavo revoliucinės, o ne evoliucinės reformos bruožus. Beje, jokios Europos Sąjungos institucijos radikalių Lenkijos reformų nekritikavo“, – teigia A. Krupavičius.
Vengrija gali tapti „Lenkijos reformų 2.0“, o Lietuva vis dar stringa
Vertindamas Vengrijos situaciją, A. Krupavičius mano, kad šalis gali pakartoti ar net sustiprinti Lenkijos modelį.
„Dabartinis Vengrijos atvejis veikiausiai bus savotiška „Lenkijos reformų 2.0“ versija su aiškiu politinės valdžios mandatu perimti ir perkonfigūruoti viešąją žiniasklaidą. Kaip atskaitos tašką Peter Magyar pasirinko BBC tipo standartų diegimą Vengrijos viešojoje žiniasklaidoje“, – teigia A. Krupavičius.
Pasak A. Krupavičiaus, šis kontekstas aktualus ir Lietuvai, kur diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo veiklos taip pat netyla.
„Bendrai tiek Lenkijoje įgyvendintos, tiek Vengrijoje numatomos viešosios žiniasklaidos reformos gerai rezonuoja su diskusija Lietuvoje dėl LRT nešališkumo ir BBC standartų – politinio nešališkumo, redakcinio nepriklausomumo, visuomeninės atskaitomybės – įdiegimo“, – sako A. Krupavičius.
Politologas taip pat atkreipia dėmesį į konkrečias problemas Lietuvoje.
„Šie standartai dar aktualesni Valstybės kontrolės išvadų dėl LRT fone. Jos atkreipė dėmesį ne tik į bendrus efektyvumo, audito ir valdymo trūkumus, bet ir į konkretesnes praktikas, keliančias skaidrumo bei nešališkumo klausimus: dalis laidų įsigyjama neskelbiamų derybų būdu, egzistuoja reikšmingas viešojo ir privataus sektoriaus žurnalistų darbo persidengimas ir interesų konfliktas“, – teigia A. Krupavičius.
„Viešojoje erdvėje yra keliamos abejonės dėl LRT „pageidaujamų“ ekspertų ar pašnekovų atrankos, o bendrai aiškios ir nuosekliai taikomos nešališkumo politikos stoka išlieka esmine problema“, – pažymi profesorius.
Vis dėlto, anot A. Krupavičiaus, Lietuva šiuo klausimu juda gerokai lėčiau nei kitos regiono valstybės.
„Todėl Lietuva gali pretenduoti į „Lenkijos reformas 3.0“ – instituciškai nuoseklią visuomeninio transliuotojo transformaciją, bet tam reikia realiai įtvirtinti skaidrumo, interesų konfliktų valdymo ir redakcinės atsakomybės mechanizmus, kurie kol kas išlieka fragmentiški“, – teigia A. Krupavičius.
„Bet skirtingai nei Lenkijoje ir, matyt, Vengrijoje, Lietuva su savo sprendimais dėl viešosios žiniasklaidos klampoja tarsi po pelkę ir galimi veiksmai yra gerokai įstrigę parlamentinėje obstrukcijoje, arba tyčiniame politinių procesų, veiklų ir sprendimų trikdyme“, – sako A. Krupavičius.
A. Krupavičius pateikia ir platesnę išvadą apie politinę lyderystę.
„Tad lenkiškų sprendimų pamokų Lietuvos politikai taip ir neišmoko. Bet dar nėra vėlu pasimokyti iš Peter Magyar, kuris beveik visoje Europos Sąjungoje buvo pasveikintas kaip sugrąžinęs demokratiją į Vengriją, ir beveik nėra jokių abejonių, jog jis sugrąžins pliuralizmą ir nešališkumą šios šalies viešojoje žiniasklaidoje“, – apibendrina A. Krupavičius.
