<h2>Prognozuojama, kad elektra ir toliau brangs</h2>
<p>Spartus žaliavų brangimas neaplenkė ir vėjo energetikos sektoriaus, kuriame jau fiksuojami ir pirmieji nesklandumai, susiję su išaugusiais žaliavų kaštais, transportavimo trukme bei užsitęsusiais ir dar neįgyvendintais projektais. Kadangi brangstantys metalai sudaro net 90 proc. vėjo jėgainių turbinų, be kainų šuolio neapsieita ir čia. Vėjo jėgainės pabrango net 30 procentų. Baiminamasi, kad tai neabejotinai turės įtakos Lietuvos vėjo energetikos plėtros planams. Be to, mažėjant vėjo generacijai neapsieita ir be milžiniško elektros kainų šuolio, kuris Lietuvoje yra kur kas didesnis nei kaimyninėse šalyse. </p>
<p>Brangsta ne tikpačios jėgainės, bet ir jų statybos. Anot vėjo jėgainių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ grupės generalinio direktoriaus Gedimino Ulozos, per pastaruosius metus pakilo ir vėjo jėgainėms reikalingų komponentų kainos[7].</p>
<blockquote>
<p>G. Ulozos preliminariais skaičiavimais, toks vėjo jėgainių parkas, koks jis buvo pradėtas statyti 2020-aisiais Telšių rajone, dabar kainuotų net iki 30 proc. daugiau.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, panašu ir tai, kad šie iššūkiai artimiausiu metu niekur nedings, o vėjo jėgaines gaminančios bendrovės „Siemens Gamesa“ atstovo Edwin van der Voort teigimu, kainos artimiausiu metu ir toliau kils, o siekiant išlaikyti investuotojų susidomėjimą, yra būtina išlaikyti kainų augimą, kad užtikrinti stabilius dividendus, kitaip šie gali nuspręsti trauktis svetur[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/energija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užsakymų tenka laukti ir du metus</h2>
<p>Tiesa, kylančios kainos nėra vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria vėjo jėgainių vystytojai. Šie skundžiasi, kad gerokai pailgėjo ir užsakymų įvykdymo terminai, mat reikiamų vėjo elektrinei pastatyti komponentų tenka laukti jau nebe 12, bet visus 24 mėnesius.</p>
<p>O vėjo jėgainių logistika esą nėra paprasta ir reikalingas dalis, pavyzdžiui, 60 metrų ilgio turbinų mentes, gali gabenti toli gražu ne visi laivai.</p>
<blockquote>
<p>„Krovininius laivus, galinčius gabenti vėjo jėgaines, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tenka transportuoti jėgainių dalis iš skirtingų šalių – labai retai pasitaiko, kad visas sukomplektuotas užsakymas būtų paimamas iš vienos vietos. Dažnesni atvejai, kai vienas dalis reikia paimti iš Olandijos, kitas – iš Ispanijos, trečias – iš Vokietijos. Į Lietuvą atvežtos vėjo jėgainių dalys yra komplektuojamos ir sandėliuojamos nustatyta tvarka, turime tam iškrovimo planą“, – teigė krovinių logistiką vykdančios įmonės „Tarptautinės logistikos centro“ atstovas Justas Kairys[7].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/logistika-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kitos Baltijos šalys elektros kainos brangimu Lietuvos nepasivijo</h2>
<p>It kortų nameliui pradėjus griūti vietinių vėjo elektrinių gamybai, Lietuvoje buvo fiksuotas ir didžiulis vidutinės elektros kainos šuolis.</p>
<p>Štai balandžio 19 d. duomenimis, vos per savaitę elektros kaina augo 67 proc. ir pasiekė 109,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ši kaina buvo mažesnė ir siekė 106,6 eurus už MWh[5].</p>
<p>„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius tąkart atkreipė dėmesį į tai, kad įprastai stipriai mažėjant vėjo generacijai, ją keičia brangių šiluminių elektrinių gamyba, tačiau šį kartą buvo pasirinkta elektrą importuoti iš Latvijos[5].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau nepraėjus nė mėnesiui, gegužės 2-ąją „Litgrid“ pranešė apie dar dukart išaugusią elektros kainą – per savaitę Lietuvoje ji pasiekė 202,4 euro už MWh. Vis dėlto, nei vienai Baltijos valstybei Lietuvos pasivyti nepavyko, mat Latvijoje tuo laikotarpiu elektros kaina padidėjo iki 183 eurų už MWh, o Estijoje – iki 146,3 euro[6].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorės Urtės Daškevičiūtės teigimu, šiuo metu atsinaujinanti energetika yra kaip niekad svarbi. Kita vertus, augant vėjo jėgainių kainoms ir kylant logistiniams iššūkiams, gali augti ir elektros energijos kaina[7].</p>
<p>O štai vėjo jėgainių vystytojai esą labai laukia Energetikos ministerijos parengto „Proveržio paketo“, kuriuo planuojama mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms bei skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi[8].</p>
<h2>Sieks išsilaisvinti iš Rusijos įtakos</h2>
<p>Tuo tarpu Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) kovo 1-ąją priėmė sprendimą dėl papildomų 23 vėjo elektrinių įrengimo parke Kelmės rajone, o jų galia, skelbiama, sieks 126,5–148,8 MW. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet teigė, kad tik atsinaujinantys ištekliai padės pasiekti energetinės nepriklausomybės nuo autoritarinius režimus propaguojančių šalių[9].</p>
<blockquote>
<p>Ministro teigimu, net 6 iš 10-ties iškastinį kurą išgaunančių šalių yra autoritariniai režimai, o atsinaujinanti energetika esą ne tik tausoja gamtą, bet ir siunčia žinią, kad tokie režimai nėra palaikomi ir nefinansuojami.</p>
</blockquote>
<p>O štai kovo pabaigoje Seimas pritarė vėjo jėgainių plėtrai Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Energetikos ministras Dainius Kreivys patikino, kad Baltijos jūroje iš viso numatoma instaliuoti 93 gigavatus elektros energijos, o štai pirmąją elektrinę tikimasi turėti vėliausiai 2026-aisiais, o antrosios statybas planuojama pradėti jau po metų.</p>
