Didžiausias dėmesys – sveikam maistui ir sveikatingumo prekėms
Vilniaus prekybos centras CUP kviečia pradėti vasarą sveikai – šeštadienį šiltojo sezono atidarymo proga jo penktojo aukšto terasoje vyks veganiškų prekių mugė „Vegfest LT vasaros pradžia“. Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškos produkcijos, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, specializuotos virtuvinės įrangos, receptų knygų, papuošalų ir aksesuarų, prekių vaikams ir t.t.
„Į CUP sugrįžtame po keleto metų pertraukos – čia esame surengę porą „Vegfest LT“ vasaros festivalių, vėliau juos perkėlėme į patalpas viduje, o šiemet vėl ieškojome tinkamos vietos lauke. Prekybos centras neseniai atsinaujino, penktajame aukšte vietoje parkavimo aikštelės įsirengė terasą, tad mums labai tiko“, – sakė „Vegfest LT“ iniciatorė, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė. Ji jau šešerius metus ir Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvoje organizuoja veganizmą ir sveiką gyvenimo būdą populiarinančius renginius.
Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016 m. rudenį Vilniuje ir buvo sausakimšas – žurnalistai net lygino jį su prekybos centro „Lidl“ atidarymu, mat kad patektų į vidų, atėjusieji taip pat turėjo pastovėti eilėje, o didžioji dalis prekių buvo parduotos renginiui nė neįpusėjus. Nuo kitų metų renginys buvo pradėtas organizuoti ir Kaune. „Organizuodavome keturis renginius per metus – du pavasarį ir du prieš Kalėdas. Tiesa, karantinas šią tvarką sujaukė, pernai pavasario renginius teko nukelti į rudenį, o kalėdinius iš viso atšaukti. Šis mūsų susibūrimas – pirmasis po gana ilgos pertraukos“, – aiškino organizatorė.
„Vegfest LT vasaros pradžia“ bus kiek mažesnis nei kiti „Vegfest LT“ renginiai. „Šįkart apsiribosime tik muge. Labai norėjome organizuoti ir paskaitas, maisto gaminimo pamokas, jos – visuomet labai populiarios, deja, gavome laišką iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kad turime pasirinkti – arba organizuoti tik mugę, arba tik paskaitas – ir viena, ir kita kartu būti negali. Tad papildomos programos teko atsisakyti, – pasakojo moteris. – Tačiau renginys bus vis tiek įdomus, „vegfesto“ gerbėjai galės susitikti su didele dalimi jo nuolatinių dalyvių, bus pristatyta įvairių naujienų, vyks įvairios akcijos, loterijos, taikomis nuolaidos.“
Mugėje dalyvaus daugiau nei trys dešimtys verslų. Didžioji dalis – iš Lietuvos, tačiau bus ir po vieną iš Latvijos bei Estijos. „Anksčiau iš užsienio kviesdavome labai daug svečių – ir prekybininkų, ir lektorių, deja, šiuo metu jiems atvykti yra gana sudėtinga“, – neslėpė pašnekovė. Dauguma „vegfesto“ dalyvių yra nedideli – vieno žmogaus ar šeimos – verslai. Norinčiųjų dalyvauti – daug, tad dalyviai atrenkami itin kruopščiai. „Tai nėra eilinė miesto mugė, kai kuriuos dalyvius galima pamatyti tiktai čia“, – tvirtino V. Viteikaitė.
Ji stengiasi, kad renginiuose prekės būtų kuo įvairesnės, o pastaruoju metu ypač didelį dėmesį skiria įmonėms, siūlančios sveiko maisto ir sveikatingumo prekių. „Tai šiandien – ypač aktualu. Pastarųjų metų įvykiai akivaizdžiai parodė, kokia prasta yra visuomenės sveikatos būklė. Daug kas tikisi stebuklų, tačiau jų nėra – tol, kol žmonės nepradės rūpintis savo sveikata – sirgs“, – žėrė pašnekovė.
Veganizmą renkasi dėl etinių, sveikatos ir aplinkosaugos priežasčių
Veganišką gyvenimo būdą ji pasirinko prieš beveik dešimtį metų. Tuo metu gyveno Turkijoje ir jau kurį laiką domėjosi sveika gyvensena. „Lankiau įvairius mokymus, klausiausi paskaitų internetu, daug skaičiau. Įvairūs šaltiniai nurodė tą patį – kad žmogui tinkamiausia yra būtent augalinė mityba“, – sakė ji. Tad gyvūninės kilmės produktų Ventės racione ėmė greitai mažėti, o visiškai jų atsisakyti nusprendė pradėjusi bendrauti su vietine veganų bendruomene.
„Daug žmonių veganais tampa dėl etinių priežasčių – veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms. Tačiau labai svarbus ir sveikatos aspektas, taip pat nenoras kenkti gamtai“, – dėstė „Vegfest LT“ sumanytoja. Visos didžiausios pasaulio mitybos ir sveikatos organizacijos augalinę mitybą pripažįsta kaip tinkamą žmogui ir sveikesnę nei mėsiška. „Net itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija vardina, kad augalinė mityba tinka įvairaus amžiaus žmonėms: ir kūdikiams, ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems, ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat – nėščiosioms, maitinančioms moterims ar intensyviai sportuojantiems, o mėsą priskiria pirmosios kategorijos kancerogenams – taip pat kaip ir tabako gaminiai, asbestas ar radioaktyviosios medžiagos“, – priminė pašnekovė. Gyvūninės kilmės maisto vartojamas siejamas ne tik su vėžiniais susirgimais, bet ir su daugybe kitų sveikatos sutrikimų – visų pirma – širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, osteoporoze, artritu, kitomis kaulų ir sąnarių ligomis, įvairiomis alergijomis. Jo atsisakius sveikata dažnai pagerėja jau po keleto dienų. O intensyvios gyvulininkystės daroma žala aplinkai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus.
Pasaulyje nuo seno buvo genčių, tautų bei regionų, kuriuose žmonės maitinosi vegetariškai ar veganiškai. Tačiau veganizmo judėjimas gimė tik 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo mieste, kai nuo Vegetarų bendrijos atskilo Veganų bendrija. Jos įkūrėjas – Donaldas Watsonas, manęs, kad būti vegetaru – nepakanka, nes ir pieno bei kiaušinių pramonė gyvūnams sukelia daug bereikalingų kančių.
Veganai nevartoja ne tik mėsos, žuvies bei jūrų gėrybių, bet ir pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės priedų turinčios kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos bei šilko gaminių, pramogų su gyvūnais.
Nori išsklaidyti mitą, kad augalinis maistas – blankus
Veganų skaičius auga nuo pat bendrijos įkūrimo, tačiau didžiausias bumas prasidėjo būtent pastaraisiais metais. Laikoma, kad tai sparčiausiai augantis judėjimas pasaulyje. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje yra jau daugiau nei keturi su puse milijonai veganų, panašūs skaičiai – ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Veganizmas taip pat populiarus Skandinavijos šalyje, Rusijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje. Daugiausia veganų – beveik 10% visų gyventojų, yra Izraelyje.
Kiek veganų Lietuvoje – sunku pasakyti, tačiau feisbuke suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia beveik 35.000 narių – tai pagrindinė šalies veganų platforma internete. Šią platformą taip pat įkūrė V. Viteikaitė. „Veganizmu taip susižavėjau, kad netrukus gimė grupė, o dar po poros metų – ir renginiai“, – sakė ji. Nors ne visi grupės nariai – veganai, ji vienija daug besidominčiųjų – tiek veganizmu, tiek sveika gyvensena, į grupę ir renginius noriai užklysta ir naujų produktų, receptų ieškantys gurmanai.
Nors veganizmo nauda didelė, daug kas baiminasi, jog augalinis maistas – blankus, ir atsisakius gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių, bus tiesiog neskanu. „Tai – visiška netiesa. Pasaulyje yra daugiau nei 20.000 rūšių valgomų augalų ir tik kelios dešimtys gyvūnų. Augalinė mityba yra labai įvairi. Jai įtakos turi įvairių šalių etninė virtuvė, ypač Azijos bei Afrikos, tačiau skaniai veganiškai maitintis galima ir gaminant tik iš vietinių produktų, – tvirtino moteris. – Kviečiu apsilankyti „Vegfest LT vasaros pradžios“ renginyje – tai išblaškys visus mitus.“
Renginys vyks nuo 10 iki 18 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2892636254388934/
