Ar joga taps olimpine sporto šaka? Indija siekia įtraukti jogasaną, kritikai: „Tai beprotybė“

Ar joga gali tapti olimpine sporto šaka? Indija ketina siekti, kad jogasana – varžybinė jogos pozų atmaina – būtų įtraukta į olimpines žaidynes, o šių metų birželį Ahmadabade surengtas pirmasis pasaulio jogasanos čempionatas. Kaip rašo „The Guardian“, vieni jogos praktikai sveikina varžybų idėją, o kitiems ji – priešinga pačiai jogos esmei. „Tai siaubinga. Tai beprotybė“, – sakė ilgametė JK jogos mokytoja.

Pirmasis pasaulio čempionatas: 522 dalyviai iš 79 šalių

„The Guardian“ duomenimis, Indija šiemet pranešė sieksianti jogasanos įtraukimo į olimpines žaidynes, rengdamasi teikti paraišką 2036 m. žaidynėms surengti. Netrukus Ahmadabade vyko pirmasis pasaulio jogasanos čempionatas, kuriame varžėsi 522 jogai iš 79 šalių. Penkias dienas trukusias varžybas stadione stebėjo 2 000 žiūrovų, jos buvo transliuojamos nacionalinėje televizijoje, o 269 puslapių taisyklėse numatyta net antidopingo politika.

Varžybinė joga Indijoje nėra naujiena – pirmosios oficialios asanų varžybos vyko 1973 m. Kalkutoje. Tačiau tik dabar ji pristatoma kaip pramoga pasaulinei auditorijai. Viena čempionato aukso medalininkių, „Indijos guminės merginos“ pravarde „Instagram“ pasivadinusi Vaishnavi Saravanakumar, demonstruoja itin lankstų atsilenkimą atgal, kai galva atsiduria po blauzdomis, o kulkšnys sukryžiuojamos po smakru.

„Svarbu ne pasiekti sunkią pozą, o joje išsilaikyti“

Organizacijos „Yogasana Bharat“ prezidentas Uditas Shethas, verslininkas, statantis ir valdantis sporto stadionus, daugelį metų siekė jogą paversti pasauline varžybų sporto šaka. „Aiškiai pabrėšiu – mes sukūrėme žodį „jogasana“, ne „joga“. Joga yra labai plati praktika, apimanti meditaciją ir susikaupimą. Asana, fizinės pozos, yra tik viena jogos dalis“, – „The Guardian“ sakė jis.

Pasak U. Shetho, palyginimas su gimnastika yra naudingas atspirties taškas, nes abi reikalauja jėgos, lankstumo ir koordinacijos, o vertina teisėjai. „Tačiau skirtingai nei gimnastika, jogasana yra statiška. Iššūkis – išlikti ramiam ir susivaldžiusiam toje pozoje. Svarbu ne tik pasiekti sunkią poziciją, bet ir joje išsilaikyti. Tai apie tai, kaip pasiekti puikių rezultatų išliekant ramybėje“, – teigė jis. Čempionate skambėjo energinga bhangros muzika, o dalyviai vilkėjo blizgiais kostiumais – „tai beveik kaip mados šou podiumas“, sakė U. Shethas, pridūręs, kad atvira apranga neleidžiama. Kai kuriose kategorijose sportininkai pozą turi išlaikyti 60 sekundžių, o vienoje trijų minučių programoje būna septynios ar aštuonios sudėtingos pozos.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Pirmasis pasaulio jogasanos čempionatas	2026 m. birželis, Ahmadabadas	„The Guardian“
Dalyviai	522 iš 79 šalių	„The Guardian“
Taisyklių apimtis	269 puslapiai, su antidopingo politika	„The Guardian“
Pirmosios asanų varžybos Indijoje	1973 m., Kalkuta	„The Guardian“
Reikia federacijų olimpiniam pripažinimui	mažiausiai 50 trijuose žemynuose	„The Guardian“
Tarptautinė jogos diena	birželio 21 d., nuo 2015 m.	„Wikipedia“

Šaltiniai: „The Guardian“, „Wikipedia“.

Kritikai: „Joga reikalauja nebetarnauti savo ego“

Ne visi jogai tam pritaria. „Mano problema ta, kad esminiai jogos pamatai reikalauja, jog nebebūtum savo ego tarnas. Tai reiškia, kad nesieki išorinio pripažinimo. Vertinti, kaip žmogus atlieka pozą pagal fizinį sudėtingumą, ir skirti už tai taškus? Tai siaubinga. Tai beprotybė“, – „The Guardian“ sakė ilgametė JK jogos mokytoja. „Wikipedia“ taip pat pažymi, kad varžybinė joga yra prieštaringa, nes kai kurie praktikai mano, jog ji prieštarauja jogos prigimčiai.

U. Shethas atkerta, kad varžybos gali paskatinti jaunimą sugrįžti prie tradicinių jogos principų. „Tai teisingas klausimas, nusipelnantis apgalvoto atsakymo. Daugelis žmonių praktikuoja jogą, nes ji suteikia erdvę be palyginimų ir išorinio vertinimo. Mes siūlome varžybų kelią tiems, kurie jo nori. Niekam to neprimetame“, – sakė jis. Pasak jo, gerai vykdomame sporte „varžomasi su savimi“.

Kelias į olimpiadą – dar ilgas

„The Guardian“ duomenimis, „World Yogasana“ turi narių įvairiose šalyse, tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto pripažinimo kriterijams atitikti reikia mažiausiai 50 federacijų trijuose žemynuose. JK filialo kol kas nėra, o Europoje jų turi tik Ispanija, Bulgarija, Nyderlandai ir Rumunija. Indijoje vyksta ir teisinis ginčas: 2020 m. „Yogasana Bharat“ tapo nacionaline jogos federacija, tačiau 1974 m. įkurta Indijos jogos federacija tai užginčijo teisme, ir teismas nurodė iš naujo atrinkti federaciją.

Jogasana greičiausiai bus įtraukta kaip vietinė sporto šaka į 2030 m. Indijoje vyksiančias Sandraugos žaidynes, o kitas žingsnis galėtų būti demonstracinė sporto šaka 2032 m. Brisbeno olimpinėse žaidynėse. „Svarbu ne tik patekti į olimpiadą, bet ir joje išlikti. Nenorime baigti kaip breiko šokis. Jis pateko į 2024 m. Paryžiaus žaidynes, bet tuo viskas ir baigėsi“, – sakė U. Shethas. Tarptautinę jogos dieną, „Wikipedia“ duomenimis, Indijos premjero Narendros Modi iniciatyva 2014 m. paskelbė JT, o pirmą kartą ji minėta 2015 m. birželio 21 d.

JK: „Tai labiau demonstracija nei varžybos“

JK jogos sporto federacijos prezidentas Samas Cruickshankas sakė, kad šalyje varžybinė joga dar tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius – nacionaliniame čempionate varžosi apie 20 žmonių. „Dažnai sakau, kad svarbu ne paversti jogą varžybine, o mūsų įgimtą konkurencingumą padaryti labiau jogišką“, – teigė jis, lygindamas jogą su kovos menais, tokiais kaip dziudo ar karatė, turinčiais gilias dvasines tradicijas, bet turinčiais ir varžybas.

Buvusi Amerikos repertuaro baleto šokėja Almania Colombo, triskart laimėjusi Europos varžybas, dabar dirba Tarptautinės jogos sporto federacijos techniniame komitete. „Varžytis jogoje – visai kas kita. Kaip šokėja nuolat juda, o jogos varžybose turi rasti ramybę. Nieko negali paslėpti, laikas tarsi sulėtėja“, – „The Guardian“ sakė ji. Pasak A. Colombo, pagrindinė kliūtis olimpiniam keliui – daugybė organizacijų, rengiančių savo varžybas ir nesijungiančių po vienu skėčiu. „Nors joga reiškia vienybę, vis dar yra daug nereikalingo ego“, – teigė ji.