Senos padangos iš Lietuvos gali patekti į nelegalias Indijos gamyklas: ką pasitikrinti servisams

Naudotos padangos, kurios Lietuvoje perduodamos „perdirbimui“, gali atsidurti nelegaliose pirolizės gamyklose Indijoje. Tokią praktiką aprašo 15min, remdamasi Elektrėnuose veikiančios įmonės „Ekobazė“ vadovės Marinos Curko-Notkuvienės teiginiais. Tai vienos įmonės vertinimas: nepriklausomo patvirtinimo ar oficialių institucijų komentarų straipsnyje nėra. Pirolizė – tai padangų kaitinimas be oro, kad būtų išgauta alyva.

Kaip schema veikia pagal „Ekobazę“

Pasak M. Curko-Notkuvienės, Lietuvoje padangas priima įmonė, turinti legalų leidimą, dažniausiai – mažiems kiekiams. Realiai išvežama daugiau, nei apskaitoma. Padangos supresuojamos, pakraunamos į jūrinius konteinerius ir plukdomos į Aziją, daugiausia į Indiją. Dokumentuose rašoma „perdirbimas“.

Indijoje dalis padangų, kaip teigiama, patenka į nelegalius fabrikus. Ten jos kaitinamos, o gauta alyva naudojama pramoninių katilų ir gamybos krosnių kūrenimui. Indija nuo 2022 m. liepos draudžia importuoti padangas pirolizei, tačiau, pasak straipsnio šaltinio, draudimas apeinamas.

Kiek padangų gali išvykti iš Lietuvos

„Ekobazė“ per metus sutvarko apie 20 tūkst. tonų padangų – tai beveik pusė visų Lietuvoje oficialiai apskaitomų ir sutvarkomų naudotų padangų. Įmonė teigia, kad į Indiją gali būti išvežama iki kelių tūkstančių tonų per metus ir kad rinkoje cirkuliuojančių padangų mažėja. Šie skaičiai nėra patikrinti nepriklausomai, o konkrečių eksportuotojų įmonė nenurodo.

Kodėl tai gali būti pigiau

Eksportuotojai, anot straipsnio, gali siūlyti maždaug 20 proc. mažesnį surinkimo mokestį, nes nepatiria perdirbimo kaštų. „Ekobazės“ vadovė teigia, kad pasiūlymais susigundo smulkūs servisai, bet jų sulaukia ir stambūs padangų importuotojai.

„Atiduodamos padangas padangų tvarkytojui, kuris galbūt pasiūlė keliais eurais mažesnę kainą, įmonės neįtaria, kad jų padangos baigs savo kelionę už tūkstančių kilometrų, nuodydamos vietos gyventojų sveikatą, teršdamos aplinką ir orą.“ – M. Curko-Notkuvienė, „Ekobazės“ vadovė (15min)

Teiginiai apie sveikatos problemas prie nelicencijuotų gamyklų straipsnyje pateikiami be medicininių ar oficialių duomenų.

Ką rodo BBC tyrimas Jungtinėje Karalystėje

Kaip rašo 15min, panašią schemą 2025 m. atskleidė BBC „File on 4 Investigates“ tyrimas apie Jungtinę Karalystę. Ten per metus susidaro apie 50 mln. naudotų padangų, arba beveik 700 tūkst. tonų, o pusė jų eksportuojama į Indiją. Pagal TRA vertinimą, apie 70 proc. į Indiją atplukdytų padangų patenka į pirolizės krosnis. BBC tyrime minima iki 2 tūkst. Indijos pirolizės įmonių, maždaug pusė jų turi licencijas. Lietuvos atvejis šaltinyje pristatomas kaip panašumas, o ne įrodyta tiesiogiai.

Ką pasitikrinti servisams ir padangų keitimo punktams

Oficialios Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ar kitų institucijų reakcijos straipsnyje nėra, todėl neaišku, ar bus tikrinimų. Praktinius patarimus pateikia pati „Ekobazė“: reikalauti iš tvarkytojo leidimų ir, susiderinus laiką, apsilankyti jo įmonėje.

• paprašyti tvarkytojo atliekų tvarkymo leidimo kopijos ir pasižiūrėti, kokiems kiekiams jis išduotas;
• pasiteirauti, kur padangos realiai perdirbamos, ir pasilikti perdavimo dokumentus;
• būti atsargiems, jei siūloma gerokai mažesnė kaina nei rinkoje;
• prireikus apžiūrėti gamyklą, sandėlius ir tvarkymo procesą.

„Ekobazė“ nurodo, kad jos klientai gali atvykti į Elektrėnus ir viską pamatyti patys. „Mes neturime ko slėpti – to ir rekomenduojame reikalauti iš bet kurio padangų tvarkytojo“, – sakė M. Curko-Notkuvienė (15min).

Kas keisis nuo 2027 m. gegužės

Nuo 2027 m. gegužės 21 d. pradedamas taikyti naujas ES Atliekų vežimo reglamentas. Pagal straipsnį, jis turėtų apriboti atliekų eksportą į ne EBPO šalis, tarp jų Indiją. Ar institucijos pradės tikrinti padangų tvarkytojus anksčiau, kol kas nežinoma. Apie vairuotojų naujas padangų taisykles galima paskaityti ir mūsų ankstesniame tekste.