<h2>Kova prieš netinkamos informacijos sklaidą pralaimima</h2>
<p>Jokia viešoji institucija Lietuvoje niekada neturės tiek žmogiškųjų resursų, kad galėtų užtikrinti interneto turinio kontrolę nepaisant to, kad laisvas žodis vis labiau yra varžomas prisidengiant bendros gerovės iliuzija.</p>
<p>Tai, kad žodžio laisvę kontroliuojančios institucijos neturi pajėgumų pilnai atlikti savo funkcijų, jau pripažino ir politikai.</p>
<p>Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečiui diskutuojant kartu su Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ atstovais prieita išvados, kad valstybinės institucijos karą prieš dezinformaciją ir netinkamos informacijos sklaidą pralaimi[2].</p>
<p>Internetinio turinio kontrolę užtikrinti nėra paprasta, mat su tuo negalima persistengti – juk kitaip galima pažeisti saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei laisvo paslaugų teikimo principų. Tačiau šie principai esą negalioja, kai siekiama apsaugoti sveikatą, moralę, užkirsti kelią nusikaltimui ar užtikrinti nacionalinį saugumą bei šalies interesus.</p>
<p>Teigiama, kad informaciniai srautai gali būti skirstomi į dvi rūšis: neskelbtiną ir ribojamą informaciją. Neskelbtinos informacijos paviešinimas yra uždraustas pagal galiojančius teisės aktus, o ribojamos informacijos samprata yra susijusi su turinio ribojimu pilnametystės nesulaukusiems asmenims[2].</p>
<blockquote>
<p>Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ primininkas Kasparas Adomaitis laikosi pozicijos, kad jokiai valstybinei institucijai nepavyks sukontroliuoti internetinio turinio, kadangi nėra tiek žmogiškųjų resursų, būtinų šiam tikslui įgyvendinti. K. Adomaičio įsitikinimu, tam galėtų būti pasitelkiamos visuomeninės organizacijos kaip antai Lietuvos šaulių sąjunga.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/informacija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Blokuojami kai kurie portalai</h2>
<p>Į kovą prieš netinkamą turinį įsijungė ir Lietuvos policija, kuri atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, gali būti pradėta tuo naudotis netinkamo turinio sklaidai. Todėl policija jau esą kreipėsi į domeno valdytojus, kad būtų nedelsiant nutraukta prieiga prie kai kurių užsienio šalių internetinių puslapių[3].</p>
<p>Tuo pačiu policija kreipėsi ir į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu pateikti Lietuvos internetinių portalų sąrašą, kurie platina melagingą informaciją. Jei pakartotinai bus kreiptasi dėl šios priežasties į domeno valdytojus dėl lietuviškų internetinių svetainių, kuriose aptiktas netinkamas turinys, blokavimo, bus sprendžiama ir dėl galimos atsakomybės jiems taikymo.</p>
<p>Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pranešė vien per balandžio mėnesį sulaukusi 23 skundų. Iš jų 19 skundų buvo gauta dėl internete pateiktos informacijos (iš jų 9 dėl socialinių tinklų), 3 skundai dėl spaudos ir vienas – dėl kitos viešosios informacijos. Daugiausiai netinkamą turinį skundė fiziniai asmenys (20), o iš juridinių asmenų buvo sulaukta 3 skundų[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/etikos4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ribojamas turinys ar žodžio laisvė?</h2>
<p>Lietuvoje nuo gegužės 1-osios taip pat įsigaliojo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pakeitimai, liečiantys socialinių tinklų bei naujienų portalų turinio kūrėjus. Naujais pakeitimais įtvirtintas dar didesnis dėmesys intelektinei nuosavybei, o štai patiems kūrėjams jau kilo klausimų – ar tai reikš dar plonesnę liniją iki visiško saviraiškos apribojimo[6]?</p>
<p>Dar didesnės audros kilo po to, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) užsimojo nuskausminti gyvenančius iš nuomonės formuotojo duonos. Kitaip tariant, vlogerius, kuriančius įvairias apžvalgas jutūbo kanale. Juos užsimota prilyginti žiniasklaidai ir taikyti jiems tas pačias taisykles.</p>
<p>Tiesa, kai kurie kūrėjai pokyčius įvertino labai skaudžiai ir net nusprendė trauktis iš jutūbo kanalo. Vienas iš tokių – žinomas vlogeris Skirmantas Malinauskas. Anot audiovizualinio turinio kūrėjo, nauji pokyčiai lemtų, kad dėl jo transliuojamo turinio šis paprasčiausiai neišvengtų teisminių nemalonumų[6].</p>
<p>Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2021 m. pabaigoje atliktas tyrimas parodė ne tokius teigiamus rezultatus žodžio laisvės prasme. Net 180 šalių atliktas tyrimas parodė, kad žurnalistų veikla yra visiškai sustabdyta arba rimtai trukdoma 73 valstybėse ir suvaržyta 59-ose[8].</p>
<blockquote>
<p>Politologas Kęstutis Girnius neslėpė, kad paradoksalu, tačiau didžiausias pavojus žodžio laisvei kyla būtent iš liberalų, prisidengiančių laisvės vėliavomis ir nuomonių įvairove. Būtent jie genialiai prisidengia neapykantos kurstymu ir pasisakymais, kurie skaudina žmones. Dėl šių priežasčių kairieji imasi šias „galimybes“ riboti „visų labui“[8].</p>
</blockquote>
