Vyšnios ir trešnės – ne tik gardžios uogos, sumaniai panaudojami ir jų kauliukai
Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje prasideda vyšnių sezonas, o į šias uogas panašių trešnių jau kuris laikas galima įsigyti šalies prekybos centruose ar turguose.
Daugelis vyšniomis ir uogomis mėgsta atsigaivinti karštomis vasaros dienomis, kiti – gamina įvairias uogienes arba kompotus, tačiau ne visi žino, kad praktiškai galima panaudoti ir šių uogų kauliukus.
Jau anksčiau buvo galima pastebėti, kad socialiniuose tinkluose už kilogramą vyšnių kauliukų buvo prašoma bent keletos eurų.
O neseniai lietuviškosiose interneto platybėse pasklido naujas, kiek neįprastas vieno piliečio prašymas rinkti ir su juo pasidalinti vyšnių arba trešnių uogų kauliukais.
Taip gimė akcija „Dovanok vyšnią“, kurios tikslas – iš surinktų uogų kauliukų pagaminti gydomąsias pagalvėles, kompresus ir net žaislus vaikams. Vyšnių ir trešnių kauliukai gali gana ilgai išlaikyti šilumą, todėl yra puikūs kompresai.
Akcijos iniciatorius, masažuotojas Robertas Gorskis sako, kad visuomenėje vis dar mažai žinoma apie vyšnių ir trešnių kauliukų naudą[1].
Jo teigimu, mažiems vaikams liečiant kauliukus, net tik vystosi smulkioji motorika, bet kauliukai mažina skausmą, aktyvina virškinimo sistemą ir lengvina tuštinimąsi.
„Draugai! Sukluskite tie, kurie valgo vyšnias ir trešnes!! Prašau, neišmeskite kauliukų, mielai priglausiu, sumokėsiu už siuntimą, kad jie atvyktų iki manęs. Kad ir kokie jie bus, nusiplausiu, nusivalysiu ir išsidžiovinsiu! Iš visų mūsų surinktų kauliukų – sukursime kompresus mažiems vaikams! O kauliukus surinkti yra labai sunku…. Tai labai prašau, neišmeskite jų! Būsiu dekingas, jei ir su savo draugu ar kaimynu pasidalinsi šia žinute! Siųsti galite. Vilnius Kedrų g.4 Savanorių Rimi. Tel. +37069246711. Siuntimą apmokėsiu! Svarbu informuokite!“, – feisbuke skelbė R. Gorskis[2].
Skelbimui išplitus feisbuko socialiniame tinkle, kilo didelis susidomėjimas juo, net buvo sukurtas atskiras akcijos puslapis „Dovanok vyšnią“ ir ieškomi savanoriai, kurie galėtų prisidėti prie iniciatyvos.
O susidomėjimas šia akcija, regis, ir iki dabar išliko gana didelis. Daugybė žmonių toliau atsiliepia į R. Gorskio prašymą ir siunčia jam kilogramus vyšnių ir trešnių kauliukų, taip noriai prisidėdami prie šios gražios iniciatyvos.
Vyšnių kauliukai gali turėti ir daugiau gydomųjų galių
O vyšnių kauliukai gali būti naudojami ne tik gydomosioms pagalvėlėms, bet ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, teigiama, kad sumalti vyšnių kauliukai gali padėti kovojant su skrandžio opomis ir net šlapimo pūslės akmenlige[3]. Tam esą reikėtų naudoti maltus vyšnių kauliukus kaip arbatą.
Naudingos žmogaus organizmui yra ir pačios uogos. Didelė augalinių junginių koncentracija vyšniose gali lemti daugybę sveikatai naudingų savybių.
Pavyzdžiui, vyšniose gausu antioksidantų ir priešuždegiminių junginių, o didelis antioksidantų kiekis gali padėti kovoti su oksidaciniu stresu, kuris yra susijęs su daugeliu lėtinių ligų ir priešlaikiniu senėjimu.
Vyšniose ypač daug polifenolių. Tai didelės grupės augalinių cheminių medžiagų, kurios padeda kovoti su ląstelių pažeidimais, mažina uždegimą ir gerina bendrą sveikatą[4].
Šiuose kaulavaisiuose taip pat yra karotenoidinių pigmentų, pavyzdžiui, beta karotino ir vitamino C, kurie taip pat pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.
Vyšnių valgymas arba vyšnių sulčių gėrimas gali padėti pagerinti ir miego kokybę. Šią miegą skatinančią naudą galima paaiškinti didele augalinių junginių koncentracija vaisiuose. Be to, vyšniose yra melatonino – medžiagos, kuri padeda reguliuoti miego ir budrumo ciklą.
Be to, vyšnių kauliukai gali būti naudojami kulinarijoje: iš jų gaminami likeriai, užpilai, jie gali būti sumalami, o pačios vyšnios įprastai naudojamos kompotams, džemams, pyragams.
Atsargiai: vyšnių kauliukas gali būti ir nuodingas
Vyšnios turi nedidelį sukietėjusį kauliuką, kuris supa sėklą, dar vadinamą branduoliu. Šiuose kauliukuose yra cheminės medžiagos amigdalino.
Amigdalinas yra cianogeninis glikozidas cheminė medžiaga, kurią organizmas paverčia toksišku vandenilio cianido junginiu[5]. Vandenilio cianidas trikdo deguonies pernešimą, todėl gali pažeisti tokius svarbius organus kaip smegenys, širdis ir plaučiai.
Dėl šios priežasties valgyti pačius vyšnių kauliukus gali būti tikrai pavojinga. Tačiau galimos žalos mastas priklauso nuo cianido kiekio, su kuriuo organizmas susiduria.
Kai vyšnios kauliukas yra kramtomas arba sutrinamas, augalo fermentai susiliečia su kauliuko viduje esančiu amigdalinu, todėl susidaro vandenilio cianidas.
Apskaičiuota, kad raudonųjų vyšnių kauliukuose yra 3,9 mg amigdalino viename grame vaisiaus, o juodųjų vyšnių kauliukuose pastebima šiek tiek mažesnė koncentracija. Priklausomai nuo suvartoto kauliukų kiekio, žmogaus organizme gali susidaryti 0,01-1,1 mg cianido. Taigi, prarijus vos vieną visą vyšnių kauliuką, šis toksiškumas nėra sukeliamas, tačiau mažiems vaikams vis tiek gali kilti pavojus užspringti ir sukelti storosios žarnos nepraeinamumą.
Be to, anksčiau jau buvo pranešta apie vaikų apsinuodijimą suvalgius vyšnių, abrikosų ir persikų kauliukų. Ūmaus apsinuodijimo simptomai yra galvos skausmas, pykinimas, traukuliai, konvulsijos ir pasunkėjęs kvėpavimas.
