Lūšys, tigrai ir šarvuočiai – vienišiai, kurie susitinka tik poravimosi laikotarpiu
Poravimasis laukinėje gamtoje – tai trumpas, bet itin svarbus susitikimas. Daugelis žinduolių gyvena pavieniui, o suaugę individai susitinka tik tam, kad pratęstų rūšį. Ilgalaikiai ryšiai tarp jų dažniausiai neužsimezga, o jauniklių priežiūra tenka patelėms. Skaičiuojama, kad apie 95 proc. žinduolių rūšių poruojasi tik dauginimosi laikotarpiu, o vėliau išsiskiria.
Toks gyvenimo būdas būdingas ir paprastosioms lūšims, amūriniams tigrams bei rutuliniams šarvuočiams. Šios rūšys atskleidžia, kad panašūs poravimosi principai pasitaiko skirtinguose žinduolių pasaulio regionuose – nuo Europos miškų iki Tolimųjų Rytų ar Pietų Amerikos.
Lietuvos zoologijos sode lankytojai gali pamatyti šių rūšių atstovus ir susipažinti su jų elgsena iš arčiau.
Lūšys ir amūriniai tigrai susitinka trumpam, o patinai dėl patelės turi pasistengti
Paprastoji lūšis (Lynx lynx) – vienintelė laukinė katė, natūraliai gyvenanti Lietuvoje. Zoologijos sode gyvenantys lūšių poros atstovai Eva ir Vori yra brandūs šios rūšies gyvūnai. Gamtoje lūšys didžiąją dalį metų praleidžia vienos, o susitinka tik vasario–kovo mėnesiais. Patelė poruotis gali vos kelias dienas, todėl patinai aktyviai jos ieško – keliauja didelius atstumus, žymi teritoriją kvapais ir garsais. Poravimosi laikotarpiu jos tampa pakantesnės viena kitai, tačiau pasibaigus šiam etapui išsiskiria.
Panašus modelis būdingas ir amūriniams tigrams (Panthera tigris altaica). Lietuvos zoologijos sode gyvenantys amūriniai tigrai Edu ir Naya – vieniši, teritoriją ginantys plėšrūnai. Poravimosi laikotarpiu patinas ir patelė kartu praleidžia kelias dienas ar net savaitę. Įdomu tai, kad šiuo metu dažnai dominuoja patelė – ji sprendžia, ar priimti patiną, gali būti agresyvi, urgzti ar net kirsti letena. Patinui tenka elgtis atsargiai ir stebėti jos elgesį. Po intensyvaus laikotarpio ryšys nutrūksta.
Šarvuočių istorija rodo: gamtoje partnerystė dažnai trunka tik akimirką
Iš Pietų Amerikos kilę rutuliniai šarvuočiai (Tolypeutes matacus) – dar viena rūšis, kurios atstovus galima sutikti Lietuvos zoologijos sode. Šie gyvūnai yra naktiniai ir dažniausiai gyvena pavieniui. Gamtoje jie susitinka praktiškai tik poravimosi metu, dažniausiai šiltesniu metų laiku, kai pakanka maisto. Patelė poruotis pasirengusi ribotą laiką, todėl patinai ją suranda pagal kvapus ir seka pėdsakais.
Rutuliniai šarvuočiai gindamiesi susisuka į vientisą rutulį, tad patelė taip gali elgtis ir poravimosi metu, jei jaučiasi nesaugi. Patinas turi kantriai ją „įtikinti“ atsiverti – seka, liečia snukiu ir laukia tinkamo momento. Pasibaigus poravimosi procesui, šarvuočiai išsiskiria.
Nors ilgalaikės partnerystės tarp žinduolių retos, jų pasitaiko – pavyzdžiui, pilkųjų vilkų ar patagoninių marų rūšims. Tuo tarpu paukščių pasaulyje ilgalaikės poros daug dažnesnės – net apie 90 proc. rūšių bent vienam sezonui sudaro poras jaunikliams auginti.
Šv. Valentino dienos ir moksleivių atostogų metu Lietuvos zoologijos sodas kviečia lankytojus iš arčiau pažinti gyvūnus žiemą. Iki vasario 28 d. bilietus galima įsigyti su 50 proc. nuolaida internetu arba kasose. Zoologijos sodas lankytojų laukia kasdien nuo 10.00 iki 18.00 val., pirmadieniais – nuo 11.00 val. Vasario 16-ąją dirbama įprastai.
Pranešimą atsiuntė Gintarė Dočkienė, Lietuvos zoologijos sodas.
Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
