<h2>Programėlė turėjo gelbėti sekant koronaviruso plitimą</h2>
<p>Dar 2020-ais sukurta programėlė „KoronaStopLT“ nepasiteisino. Būtent taip galima įvardinti įvertinus Lietuvos gyventojų užsikrėtimo koronavirusu mastą ir programėlėje pateiktus duomenis. Nuo programėlės „KoronaStopLT“ veikimo pradžios apie užsikrėtimą COVID-19 pranešė 8 tūkst. žmonių, bet per visą šį laikotarpį, liga patvirtinta buvo daugiau nei 620 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad susirgus, programėlėje apie tai pranešdavo vos 1,3 proc. visų užsikrėtusiųjų.</p>
<p>Programėlės tikslas ilgą laiką buvo tiesiog įspėti apie buvimą arti COVID-19 užsikrėtusių asmenų ir pateikti rekomendacijas, kaip elgtis toliau[1]. Vis tik, asmenims savanoriškai nepranešant apie užsikrėtimą, tokia jos funkcija netenka prasmės. Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar pandemijai tik įsibėgėjant organizavo programėlės pristatymus savivaldybėms, mokykloms ir skirtingų organizacijų atstovams, teigiamo rezultato sulaukta nebuvo.</p>
<p>NVSC ne kartą akcentavo, kad programėlė yra naudinga visiems, net ir persirgusiems koronavirusu ar pasiskiepijusiems asmenims, tačiau piliečiai tuo įtikinti nebuvo. Programėlę atsisiuntę yra maždaug 345 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau ja reguliariai naudojasi maždaug 90 tūkst. Taigi, kaip ir ne viena reklaminė vakcinacijos kampanija, taip ir savarankiška viruso sekimo programėlė Lietuvoje nepasiteisino, nors valdžia į ją dėjo itin didelių vilčių.</p>
<h2>Lietuviai sekti koronaviruso užkratą nepanoro</h2>
<p>„KoronaStop“ programėlė veikia ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos šalyse. Lietuvoje veikti ji pradėjo nuo 2020-ųjų lapkričio. Nuo šio laikotarpio specialų kodą, kurį reikia registruoti, taip pranešant apie susirgimą artimiems kontaktams, yra gavę 22 tūkst. susirgusiųjų. Tačiau panaudota šių kodų dalis tikrai menka, vos 8 tūkst. Tai reiškia, kad ženkliai didesnė nei pusė dalis susirgusiųjų koronavirusu, net ir turėdami „KoronaStopLT“ programėlę, sąmoningai apie savo susirgimą nepranešė.</p>
<p>Vis tik, net ir šiandien, NVSC mato programėlės naudą ir teigia, kad tai yra vienas iš pandemijos valdymo būdų, padedančių žmonėms saugoti save ir kitus:</p>
<blockquote>
<p>„Aplikacijos aktualumas išlieka, taigi, galima daryti išvadą, kad ji yra reikalinga“, – teigia V. Bumšteinas, NVSC kompiuterių sistemų administratorius[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-winkler-ht3rix6nd-s-unsplash-2.jpg" alt="Koronaviruso programėlė" /></p>
<p>Už pandemijos valdymą šalyje tiesiogiai atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat pabrėžia, kad „KoronaStopLT“ programėlės aktualumas ir naudingumas niekur nedingo. Ministerijos teigimu, „KoronaStopLT“ aplikaciją galima tobulinti, taip visuomenei suteikiant platesnį spektrą aktualios informacijos, pavyzdžiui, teikiant statistinę koronaviruso informaciją, židinių žemėlapį tam tikruose įstaigose ar net įdiegiant funkciją, kuria būtų galima gauti tyrimo rezultatus. Tačiau, kodėl tokie įdiegimai programoje vis dar nėra prieinami ir kuomet jų reikėtų tikėtis jei ne dabar, SAM neatskleidžia. </p>
<blockquote>
<p>„Pažymėtina, kad programėlės veikimo modelis gali būti svarbus ir ateičiai: panašus modelis galėtų būti panaudotas ir kitokių užkrečiamų susirgimų prevencijai“, – teigiama SAM pranešime.</p>
</blockquote>
<h2>SAM ir ministro nuomonės išsiskiria</h2>
<p>Vis tik, visiškai kitokią nuomonę turi sveikatos apsaugos ministras, kuris ir yra atsakingas už pandemijos valdymą. Ministras Arūnas Dulkys dar pavasarį teigė, kad programėlė nepasiteisino. Kadangi buvo skelbta, kad programėlė rezultatų duotų tik tuomet, jei ją naudotų bent 60 proc. šalies gyventojų, suvokiama, kad pirminių lukesčių ji nepateisino.</p>
<blockquote>
<p>„Aš toks jau esu, kad sąžiningai viską sakau. Jei kalbant atvirai – ne. Aš manau su ta programėle nebuvo geriausias mūsų sprendinys. Manau, kad po šitos pandemijos, po šito etapo, kai žiūrėsime į ateitį, galime padaryti daug pamokų," – anuomet teigė A. Dulkys.</p>
</blockquote>
<p>Programėlė inicijuota buvo praėjusios vyriausybės, kurios sveikatos ministru buvo Aurelijus Veryga. Šis teigia, kad apie programėlę visuomenė tiesiog buvo prastai informuota:</p>
<blockquote>
<p>„Na, net prekybos centrai vis primena ir primena apie savo nuolaidų korteles, nors praktiškai į parduotuves einame kasdien. O čia kalbame apie programėlę, kurios galbūt kasdien ir nenaudojame, tačiau apie ją išvis nebuvo komunikuojama“, – teigia buvęs ministras[3]. </p>
</blockquote>
<p>Tiesa, ir A. Veryga teigia, kad šiuo metu, programėlė aktuali nėra, nes daugelis yra persirgę arba pasiskiepiję, o ir omikron atmaina nėra tokia pavojinga kaip ankstesni viruso variantai. Vis tik, aiškus vientisos komunikacijos tarp ministro, SAM ir NVSC trūkumas vėl kelia pagrįstų klausimų dėl to, kuria kryptimi vykdoma kovos su pandemija programa.</p>
