Narkotikus platina nekontroliuojamai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje konstatuota, kad šalyje narkotikų platinimas mokyklose nekontroliuojamas, nėra narkotikus platinančių asmenų stebėsenos sistemos, o siūlydama dekriminalizuoti narkotikus valdžia dar labiau sunkina padėtį. Siekdami panaikinti baudžiamąją atsakomybę už suktinę, valdantieji siunčia signalą, kad, vaikeli, pavartojus narkotikų nieko labai blogo tau nebus. Tačiau ar laikas tokiems siūlymams, kai mokyklose svaiginasi net trečiokai?
„Būtina imtis konkrečių priemonių, tiek finansuojant reikiamas veiklas, tiek imantis įstatymų pokyčių, kuriant stabilų finansavimo mechanizmą ar draudžiant prekybą elektroniniais garinimo įrenginiais bei jų turiniu“, – sako šešėlinis sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad jis asmeniškai rengia stovyklas vaikams ir užsiima narkotikų vartojimo prevencija. Jo nuomone, turi griežtėti baudos ypač tiems, kurie platina narkotikus vaikams[1].
Pandemija padidino svaiginimosi apimtis
Pasauliniai tyrimai parodė, jog pandemija, visuomenės susiskaldymas, atskirtis padidino svaiginimosi mastus visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva, ne išimtis ir Lietuvos moksleiviai.
„Po pandemijos patirties ir karo pradžios turime smarkiai išaugusį nerimą šeimose, visuomenė įsitempusi dėl skirtingų krizių keliamo nesaugumo. Nerimą visada lydi žalingų įpročių paplitimo augimas“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.
Jis teigė, kad mokyklos dažnu atveju nenori, nedrįsta ar bijo pripažinti, kad jose egzistuoja narkotikų platinimo ir vartojimo problema, o informacijos slėpimas neleidžia efektyviai kovoti su tokiais dalykais. Maža to, informacijos slėpimas sudaro vaizdą, kad su narkotikais susiduria pavienės šalies mokyklos, nors reali situacija yra visai kitokia – reikėtų teigti, kad daugumoje jų egzistuoja ši problema.
„Aš pats esu tėvas ir tai, ką girdžiu iš savo vaikų, man tik patvirtina, kad problema yra milžiniška ir būtina ją spręsti neatidėliojant“, – sako T. Tomilinas[2].
Beveik visose Klaipėdos mokyklose rasta narkotikų pėdsakų
Visuomenės sveikatos biuro atliktas tyrimas parodė, kad 27-iose iš 28 tirtų uostamiesčio mokyklų rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, o daugiausiai – kokaino.
Tyrimai buvo atlikti 11-oje gimnazijų, 13-oje progimnazijų ir 4-iose profesinėse mokyklose.
Tiesa, tai dar nereiškia, kad vaikai mokyklose vartoja narkotikus, tačiau akivaizdu, kad bent jau vaikams artimoje aplinkoje yra narkotikus vartojančių asmenų.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rasa Baliutavičiūtė sakė, kad ankstesnio tyrimo metu daugiausiai buvo rasta marihuanos, o šiemetiniai rezultatai nustebino ir juos pačius.
„Vienoje mokykloje neaptikome narkotinių medžiagų pėdsakų aplinkoje, o kitose buvo nustatomas būtent kokainas ir kartu su juo kai kuriose mokyklose kitos narkotinės medžiagos, tokios kaip opiatai, amfetaminas, metamfetaminas, tik daug rečiau šitos narkotinės medžiagos buvo randamos, nei rastas kokainas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad marihuanos šiemet rasta tik vienoje mokykloje.
„Nežinom tikslios priežasties, bet darome prielaidą, kad galbūt daugiau yra vartojama suskystintų kanapių, kurias pila mokiniai į elektronines cigaretes, galbūt tai galėjo daryti įtaką“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro atstovė[3].
Narkotikus pila į elektronines cigaretes, rūko net trečiokai
Nors ir bandoma Lietuvoje suvaržyti elektroninių cigarečių bujojimą, jos vis dar labai lengvai pasiekia vaikus – kartais net pradinukus.
Blogiausia tai, kad per pastaruosius porą metų Lietuvos mokyklose pasipylė atvejai, kai parūkę elektroninių cigarečių vaikai apsinuodydavo, mat elektroninėje cigaretėje būdavo visai ne skoniais pagardintas skystis su nikotinu arba be jo, o veikiausiai narkotinės medžiagos.
Policija informuoja apie atvejus, kai jaunuoliai, paaugliai ir net maži vaikai atsiduria ligoninėse parūkę nežinia ko.
Štai į Vilniuje esančią ligoninę buvo paguldytas 9-metis, kurio mama pasakojo, kad jos vaikas parūkė elektroninės cigaretės su galimai narkotine medžiaga. Netrukus po to Rudaminoje esančios gimnazijos tualete buvo rasta nualpusi 14-metė. Medikai merginą pristatė į ligoninę. Paaiškėjo, kad nepilnametei kitas mokinys pasiūlė parūkyti elektroninę cigaretę, po kurios jai ir pasidarė labai bloga.
Dar vėliau Šnipiškių gyvenamajame rajone taip pat buvo rastas perdozavęs paauglys, kuris tokios būklės tapo po elektroninės cigaretės parūkymo.
Vilniaus pareigūnai atskleidė, kad narkotinę medžiagą „Smile“ bando vartoti ir net visiškai maži vaikai. Teigiama, kad buvo toks atvejis, kad penktokas trečiokui davė parūkyti elektroninę cigaretę su narkotinėmis medžiagomis.
„Bandoma jau nuo trečios klasės, nes vienoje mokykloje buvo tokių atvejų, kad penktokai pardavinėdavo trečiokams vieną dūmą už 30 centų. Tame dūme turėjo būti kažkiek sintetinio narkotiko sulašinta. Kitas mažametis, būdamas ketvirtokas, po kelių dūmų net atsidūrė reanimacijoje“, – kraupia istorija pasidalino pareigūnė L. Dajorė[4].
Paprastas cigaretes keičia į elektronines su narkotikais
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė pristatė ir LSMU atliktą tyrimą, kurio duomenys verčia rimtai sunerimti. Pasak A. Želvienės, surinkta informacija rodo, jog, nors 2014–2022 metais tradicinių cigarečių rūkymas tarp 5–9 klasių moksleivių sumažėjo, ženkliai išaugo kita bėda – elektroninių cigarečių naudojimas.
Taigi vaikai vieną blogybę keičia kita, tik, šiuo atveju, gerokai didesne. Nors cigaretės sukelia vėžį, narkotikai jaunus žmones pražudo gerokai anksčiau, nekalbant jau apie tai, kiek socialinių problemų jie sukuria.
Žmonės, kurie juos pardavinėja ir platina, jaučiasi saugūs ir neliečiami, o narkotines medžiagas jie siūlo net ir mažiems vaikams. Tyrimas parodė, kad elektronines cigaretes vaikai masiškai naudoti ima jau penktoje klasėje. Specialistai sako, kad trūksta ir tėvų supratimo, ir indėlio į savo vaikų gerovę. Dažnai tėvai apsimeta, kad nežino, jog jų vaikai rūko, o nutikus nelaimei, visus šunis ima karti ant ugdymo įstaigų.
„Kad nemanytų, jog kiti – mokykla, būrelis turi padaryti, kad jų vaikai nerūkytų. Labai dažnai panašu, kad tėvai savo vaidmens čia nemato. <…>. Pasižiūrėkite – niekas geriau nemato jūsų vaikų, negu jūs patys“, – akcentuoja specialistė[5].
