Paukštininkystės verslas paliktas kapstytis pats: valdžia neištiesė pagalbos rankos
Paukštininkystės sektorius išgyvena itin prastus laikus. Šis verslas nebėra pajėgus išgyventi savarankiškai dėl nežmoniškai jam kirtusių dujų kainų, todėl jau ne vieną mėnesį šaukiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagalbos. Tačiau į jų šauksmą nebuvo atsakyta staigiais, padėtį gerinančiais veiksmais. Netgi atvirkščiai – paukštininkystės verslas paliktas kapstytis vienas, be jokios realios ir iš tiesų galinčios situaciją pakeisti pagalbos.
Jau daugiau nei pusę metų Lietuvos mėsinės paukštininkystės atstovai valdžiai stengiasi paaiškinti, kokia parama yra būtina, kad ši sfera išgyventų sunkmetį.
Buvo pateikiami išsamūs skaičiavimai, vyko diskusijos ir netgi pildėsi pačios juodžiausios prognozės. Tačiau kad ir kokia sunki būtų padėtis, tiesioginių išmokų negaunantys ūkininkai vis tiek buvo palikti likimo valiai, nes 2023 metų valstybės biudžete nenumatyta subsidijų gamtinėms dujoms.
O būtent dujos sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, kurių paukštininkyste užsiimančios bendrovės negali sumažinti dėl darbo specifikos. Juk auginant viščiukus patalpose turi būti apie 32 laipsnius šilumos, tad ir žiemą paukštininkams teks smarkiai šildyti paukštynus, kad juose ir toliau sėkmingai augtų viščiukai.
Tiesa, negalima teigti, jog politikai paukštininkams nenumatė jokios paramos. Tačiau ji vargiai kuo nors pakeis susidariusią situaciją, mat vienintelis LR Vyriausybės žingsnis – pristatytas 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas. Deja, tokios lėšos, pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos, neatitinka realių šios žiemos Lietuvos verslo poreikių, todėl paukštynų vis tiek laukia itin juodos dienos. Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sakė[ref-1]:
„Susidaro įspūdis, kad plane pateikti skaičiai yra skirti tik padaryti įspūdį, o ne suteikti realią pagalbą verslui. Numatytas tik dalinis elektros kainų kompensavimas. Mėsinės paukštininkystės atveju, elektra sudaro tik 1/6 energetikos kaštų, kai tuo tarpu būtent 10 kartų pabrangusios dujos, kurių sunaudojimo dėl paukščių auginimo technologijų specifikos sumažinti neįmanoma, sudaro didžiausią dalį patiriamų išlaidų.“
Jau yra priversti pardavinėti produkciją žemiau savikainos
Paukštininkystės sektorius per metus pagamina tiek paukštienos, kiek nėra pagaminama jokios kitos rūšies mėsos – net 120 tūkst. tonų. Tačiau didžiausiems mėsos tiekėjams Lietuvoje nenumatyta būtina parama.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos atstovai tokį LR Vyriausybės elgesį vadina itin cinišku, nes parama energijai numatyta visiškai Lietuvai nebūdingoms šakoms. G. Kauzonas teigė:
„Sunku suvokti, kodėl kalbant apie 30 mln. eurų paramos paketą energijai imlioms įmonėms, žadama remti verslus, kurie visiškai nebūdingi Lietuvai – metalų rūdų kasyba, kokso gamyba, pagrindinių metalų gamyba. Tai tik parodo, kad Vyriausybės paramos verslui priemonių paketas yra praktiškai fiktyvus ir nėra skirtas realiai pagalbai suteikti. Nueita klaidingu keliu skiriant paramą Europos Komisijos Karo komunikate įvardintiems sektoriams, bet visiškai neatsižvelgta į konkrečius Lietuvos verslo poreikius. Juo labiau, kad tas pats komunikatas leidžia Vyriausybei numatyti ir kitas tiesioginės paramos priemones, bet paremti paukštininkystės neketinama.“
Paukštininkystės sektoriaus atstovai tikina, jog bene didžiausia priežastis, kodėl verslas tampa nepajėgus išsilaikyti savarankiškai – tai smarkiai augančios dujų kainos. Paramos pakete yra numatyta tokie įmonėms galintys šiek tiek padėti žingsniai kaip mokesčių išieškojimo atidėjimas ar tiesioginės paskolos. Tačiau paukštininkyste užsiimantys verslininkai tikina, kad tai tikrai neišgelbės viso sektoriaus.
Verslininkai jau yra priversti pardavinėti produkciją žemiau savikainos ir taip keliauti greitos destrukcijos keliu. Būtent todėl Lietuvos paukštininkystės asociacija prašo, jog LR Vyriausybė numatytų dujų kaštų kompensavimo priemones ir paremtų suskystintų, Lietuvoje gaminamų dujų sistemų įrengimą paukštininkyste užsiimančiose įmonėse. Tačiau panašu, jog politikai nesiruošia įsiklausyti į tokius prašymus ir šiam sektoriui teks kapstytis pačiam.
Verslininkai kaltina LR Vyriausybę cinišku elgesiu
Tiesa, paukštininkystės verslo atstovai pripažįsta, jog puikiai supranta, kad šis laikmetis yra itin sunkus ne tik jų sektoriui, bet tikriausiai kone visoms verslo šakoms. Tačiau faktas, kiek daug maisto ir kiek daug darbuotojų dirba būtent paukštininkystės sferoje, verčia atstovus stebėtis valdžios atsainumu. AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ direktorius Darius Gudačiauskas aiškino:
„Žurnalistams ir Lietuvos žmonėms noriu pasakyti, kad savo poreikių nekeliame aukščiau už kitus. Lietuviai valgo aukščiausios kokybės ir pasaulyje pripažintą paukštieną, jau 60 metų išlaikome tūkstančius darbuotojų, todėl valdžios atsainumas mums atrodo stulbinantis.
Valstybė yra antras didžiausias naudos gavėjas po prekybos tinklų, vien dėl maisto prekėms taikomo PVM antkainio augimo esant infliacijai, valstybės pajamos kilogramui paukštienos 7 kartus didesnės nei gamintojo ir per pastaruosius du metus išaugo net 48 proc., kai tuo tarpu gamintojo antkainis mažėjo 20 proc.
Jei jums taip nėra nutikę, tai jūs ir nepatikėsit su kokio lygio neįsigilinimu ir cinišku nenoru padėti didelei žemės ūkio šakai susiduriame.
Suvartojamo dujų kiekio negalime sumažinti dėl paukščių auginimo technologijų specifikos. Supraskite, net ir šalčiausią žiemą, paukštidėse augant viščiukams, turime palaikyti apie 32 laipsnių temperatūrą. Amortizuoti šio dujų kainų pokyčio neturime kaip, kaip ir negalime užsidaryti žiemai dėl dešimčių milijonų gyvų paukščių.“
Vietoj gamtinių dujų pasiūlė elektros kainų kompensavimą
Visgi, nepaisant itin prastos padėties, paukštininkystės verslo atstovai kol kas neplanuoja rengti streikų ar kelių blokadų. Pasak D. Gudačiausko, verslininkai nori su LR Vyriausybe susitarti gražiuoju, todėl tęs ir taip ne vieną mėnesį trunkančias diskusijas. D. Gudačiauskas sakė[ref-2]:
„Su valdžia norime toliau kalbėtis – gal šią savaitę, gal kitą, gal po biudžeto priėmimo, gal per tą laiką ir žemės ūkio ministras supras, kad paukštininkystė yra žemės ūkio šaka ir prisijungs prie mūsų.“
Deja, nors paukštininkystei reikalinga parama dėl gamtinių dujų, LR Vyriausybė yra suplanavusi visai kitokį 2023 metų pagalbos paketą.
2,5 mlrd. eurų verslui bus išdalinta tam, kad būtų dalinai kompensuota elektros kaina, atidėti mokesčiai energijai imlioms įmonėms, suteikiamos įvairios paskolos ir parama saulės parkams įsirengti. O tai beveik visiškai neaktualu paukštininkystės sektoriui.
Prieš mėnesį D. Gudačiauskas taip pat piktinosi dabartiniu požiūriu į paukštininkystę ir teigė nesuprantantis, kodėl paramą gauna, pavyzdžiui, sraigių augintojai, o ne paklausiausio šalyje mėsos produkto gamintojai[ref-3].
Anot verslininko, paukštynai yra palikti paraštėse ir vietoj pagalbos sulaukia tik Europos Sąjungos direktyvų dėl gyvūnų gerovės.
Jei padėtis nesikeis, Vilniaus paukštynas – vienintelė šalies įmonė, galinti aprūpinti Lietuvą paukštiena – dar šių metų pabaigoje patirs likvidumo problemų. Ši žiema apskritai bus kritinė tiek paukštieną, tiek kiaušinius gaminančioms įmonėms, nes dujos pabrango net dešimt kartų.
Pasak G. Kauzono, be valstybės pagalbos Lietuvos paukštininkystės sektorius gali nebesulaukti kitų metų pabaigos, tad sprendimai turi būti priimti kuo greičiau.
Blogiausias scenarijus paliestų ne tik maisto kainas, bet ir didintų bedarbystę, mat šiose įmonėse dirba daugiau kaip 3 000 darbuotojų.
Paukštininkystės sektorius per metus pagamina daugiau kaip 120 000 tonų paukštienos ir 880 mln. kiaušinių.
