Valdas Tutkus laidoje „Riba“: jaunimas yra „užzombintas“ – tačiau atsimerkti būtina

Vadas, priimdamas sprendimą, už jį atsako – tačiau kartais jo nuomonės nepaisoma

Prakalbdamas apie Ukrainos palaikymo būdus, Lietuvoje pasireiškusius vėliavų vajumi ir kitų formų labdaromis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus, duoda atkirtį, esą reikia pradėti mąstyti. Pašnekovas, daugelį situacijų vertinantis iš profesinės pusės, žino, jog su pareigomis ateina didžiulė atsakomybė.

V. Tutkus didžiuojasi pirmas šalies istorijoje gavęs generolo leitenanto laipsnį. Ir nors rengėsi pakilti iki NATO karinio komiteto, suvokia, kad valdantieji turi savo favoritus. Jis pasilieka prie nuomonės, esą įvairios figūros šalyje vienaip ar kitaip bando pareigybes išnaudoti savo naudai.

Pašnekovo manymu, ministrai ir prezidentai, atstovaujantys NATO kariuomenių vadus ir NATO karinį komitetą, neretai priima galutinius sprendimus, neleisdami karininkams įsiterpti. Tačiau, anot V. Tutkaus, su tokia politine sistema „toli nenuvažiuosime“. 

Mūsų valstybės pozicija yra grindžiama provokacijomis

V. Tutkus žodžių į vatą nevynioja:

„Karinius pajėgumus ir perspektyvas apspręs politikai – kadangi karus visada pradeda ir pabaigia politika“.

Pašnekovas šių laikų karinę atsakomybę įvardija „butaforijos “ vardu, karininkų uniformoms neretai težymint įvaizdį, už kurį tenka paaukoti gyvybę. Jo akimis, nors pasaulis kinta ir šiuolaikiškėja – ar tai kitas karas, ar kita valstybė – nuo to jis nepasidarė nei geresnis, nei humaniškesnis. Negana to, mūsų valstybės pozicija esą akivaizdžiai grindžiama provokacijomis. Tačiau vyras pažymi, kad Lietuvos gynyba reikalauja kitokių principų. 

Pro pastarojo akis nepraslysta ir kruvini Lietuvos karių, siunčiamų į Ukrainą, scenarijai. V. Tutkus tikina kai kuriuos Seimo narius esant įsistačius „kiaulės akis“, jiems melagingai teigiant, jog dėl šių sprendimų atsakomybę visuomet prisiima karo generolai.

„Riba“ su Ugniumi Kiguoliu kiekvieną penktadienį 19 val.

Karininko kelias – labai rizikingas. Nors juo einama nuleidus galvą arba didžiuojantis, kartais – kai jau viską padarai – generoliška tiesiog atsitraukti.

Kas V. Tutkų paskatino eiti karininko keliu? Kiek jam buvo metų, kai buvo išsiųstas į karą Afganistane? Ką pašnekovas mano apie „drakono dantis“? Kiek kalio trąšos nešdavo Lietuvai pelno ir kiek šalis nuėjo į nuostolį? Kodėl jis nemato tikslo generolams lįsti į politiką? Ar vyksta valstybės pardavimas? Ar kariai gali nesutikti su valdžios sprendimu, atsisakydami kariauti? Kokį vaidmenį atlieka populistai Ukrainos ir Rusijos mūšio lauke? Ar Lietuva adekvačiai remia Ukrainą, stigdama lėšų pensijoms, mokytojų atlyginimams ir pan.? Kokiam straipsniui įsigaliojus Lietuvos, kaip teritorijos, galimai neliktų?

Objektyvių politinių sprendimų trūkumas liečia kiekvieną iš mūsų. V. Tutkus siūlo sėstis prie derybų stalo, tikindamas, jog reikia susiimti, Rusijos BVP augant, o mūsų – krentant. Tačiau vis dar gajus klausimas, ar Lietuva šiose derybose dalyvaus, galėdama pareikšti nuomonę.

Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.