- Didžiausi šalies darbdaviai atsisako šimtų kvalifikuotų darbuotojų
- Pigi darbo jėga keičia išsilavinusį ir kvalifikuotą darbuotoją
- Pigi darbo jėga mažina darbo našumą
Didžiausi šalies darbdaviai atsisako šimtų kvalifikuotų darbuotojų
Neseniai Lietuvos žiniasklaidą apskriejo žinia apie tai, kad didžiausia telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ akcininkė – Švedijos „Telia Company AB“ pradeda pokyčių programą ir Lietuvoje planuoja darbuotojų skaičių mažinti apie 400 pozicijų.
Planuojama, kad „Telia Lietuva“ darbuotojų kiekis sumažės 200, likęs pozicijų naikinimas įvyks bendrovės dukterinėje įmonėje „Telia Global Services Lithuania“. Visoje įmonių grupėje per 2024 m. planuojama panaikinti apie 3000 pozicijų, taip sumažinant ir įmonių grupės personalo skaičių.
Šie atleidimai yra dalis pokyčių, kuriais siekiama supaprastinti įmonės veiklą Šiaurės ir Baltijos šalyse. Šiuo metu „Telia Lietuvoje“ dirba apie 1900 darbuotojų.
Tačiau tokia žinia, apie masinius darbuotojų atleidimas ar kai kuriais atvejais netgi užsienio bei vietos įmonių pasitraukimą, pastaraisiais metais nebėra pernelyg stebinanti.
Lietuvos ekonomika pastaruoju metu išgyvena neraminti visuomenę ir ekspertus galinčius pokyčius. Auga pigios darbo jėgos paklausa, kuri yra siejama su imigracija iš trečiųjų šalių. Tačiau tuo pat metu mažėja išsilavinusių, kvalifikuotų lietuvių poreikis, o tai skatina nerimastingas bedarbystės tendencijas.
Tokia situacija gali būti siejama ne su kuo kitu, bet su prieštaringa dabartinių valdančiųjų politika, kurią dalis ekspertų sieja su pataikavimu stambiajam verslui.
Pigi darbo jėga keičia išsilavinusį ir kvalifikuotą darbuotoją
Pastaruosius keletą metų pastebima, kad Lietuvoje sparčiai auga masinis pigios darbo jėgos srautas iš trečiųjų šalių[1]. Tai apima atvykstančius darbuotojus iš tokių šalių kaip Baltarusija arba Vidurio Azijos valstybės. Ši situacija sulaukia gana prieštaringų nuomonių.
Dar vasaros pradžioje parlamentas nutarė įvesti iki 40 tūkst. per metus siekiančią iš trečiųjų valstybių samdomų užsieniečių kvotą ir nustatyti darbdavių jiems privalomą mokėti atlyginimą. Norint palengvinti verslo prisitaikymą prie naujų salygų, šis sprendimas įsigalios nuo 2026 metų sausio.
Pakeitimai numato, kad įsidarbinti norintys užsieniečiai privalės turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus griežčiau reguliuojami juos dirbti kviečiantys darbdaviai.
Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, siūlymais bus geriau sureguliuota atvykstančių migrantų priėmimo tvarka ir sprendžiama darbo jėgos trūkumo problema, kartu atsižvelgiant į šalies nacionalinio saugumo interesus.
„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui, užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis. (...) Nuo metų pradžios yra patikrina 4700 užsieniečių, nustatyta nemažai pažeidimų. Panaikinta arba neišduota daugiau nei 8 tūkst. laikinų leidimų gyventi, taip pat tokia priemonė kaip pasienio punktų uždarymas – visas šis kompleksas priemonių, kartu su šiuo įstatymu, mums leidžia kontroliuoti procesus“, – prieš priimant įstatymą plenarinių posėdžių salėje ragindama palaikyti siūlymus kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pokyčių iš tiesų reikėjo ne tik dėl saugumo sumetimų: dar pavasarį skelbta, kad dirbančiųjų skaičius Lietuvoje buvo didžiausias per 25 metus, bet vis daugiau darbo ėmėsi užsieniečiai, o ne lietuviai[2]. Pastariesiems įsidarbinti tampa vis sudėtingiau, o būtent todėl ir pradėta kalbėti apie užsieniečių kvotas.
Tačiau tokios diskusijos nepatinka verslui, siekiančiam daug nereikalaujančio ir dirbti norinčio darbuotojo. Tokiu vis dažniau tampa Baltarusijos ar Kirgizijos pilietis, bet ne lietuvis.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigė, kad Lietuvos ekonomikos konkurencingumui lemiamą reikšmę turi būtent užsienio darbuotojų įvežimas, kurių skaičius vien statybos sektoriuje jau dabar sudaro daugiau nei pusę dirbančiųjų.
A. Avulio teigimu, Lietuvai reikėtų ne riboti užsieniečių darbuotojų įvežimą, tačiau didinti biudžeto lėšas, skiriamas atvykstančiųjų kontrolei. Jis mano, kad norėdama išvengti ekonomikos sulėtėjimo, Lietuva turi didinti ir konkurencingumą – investuoti į naujausias technologijas bei išlaikyti tinkamą atlyginimų ir našumo augimo santykį.
„Darbo rankų trūks, atlyginimai didės, konkurencingumą iš karto prarasime. Ir dabar, sakykime, efektyvumas, darbo našumas Lietuvoje nėra aukštas, jis yra du kartus žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai nori nenori, mums reikia didinti efektyvumą“, – pridūrė jis.
Pabrėždamas, kad Lietuvoje atlyginimai artimiausiu metu tik augs, verslininkas kalbas, kad atvykėliai iš trečiųjų šalių smukdo bendrą šalies darbo užmokesčio lygį, vadina „spekuliacijomis“.
„Statistika rodo visai ką kitą – atlyginimai Lietuvoje auga ir jie auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje. Mes negalime lygintis nei su Vokietija, nei su Europos Sąjungos vidurkiu atlyginimų didėjimo, pas mus jų dinamika yra kelis kartus didesnė“, – tikino A. Avulis.
Pigi darbo jėga mažina darbo našumą
O toliau leisdami net ir kiek sumažintą imigracijos srautą, garsesnės kritikos sulaukia ir valdžia. Vieni teigia, kad taip skatindama imigraciją dabartinė valdžia dirba stambaus verslo interesams. Kiti sako, kad visa ši situacija mažina darbo našumą. Kitaip tariant, pigios darbo jėgos prieinamumas sumažina stambaus verslo motyvaciją investuoti į darbo našumo didinimą ir technologinį atsinaujinimą.
Be to, auga bedarbystė. Eurostato duomenimis, Lietuvoje bedarbystės lygis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Didžiausią bedarbių skaičių viršija tik Suomija, Švedija, Graikija ir Ispanija – šalys, kurios šiuo metu patiria rimtų ekonominių iššūkių.
Vidurvasarį šalyje fiksuotas didžiausias į Užimtumo tarnybą nuo 2023 metų spalio besikreipusių jaunuolių skaičius. Tarnybos duomenimis, liepą į ją kreipėsi 5,1 tūkst. jaunų asmenų, o rugpjūčio pradžioje darbo iš viso ieškojo 17 tūkst. jaunuolių.
Anot Užimtumo tarnybos, joje registruoti 10,7 tūkst. jaunų asmenų iki 24 metų dėl kompetencijų stokos galėtų dirbti tik žemos kvalifikacijos darbą, nes nėra įgiję jokios profesijos. Vis tik, ir su aukštuoju išsilavinimu rugpjūčio pradžioje darbo ieškojo 2,3 tūkst. absolventų – tai 12,5 proc. daugiau nei pernai; profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius padidėjo 10 proc. (iki 4 tūkst.).
Visa tai prisideda prie Lietuvos ekonomikos iššūkių. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 2,4 proc. bet yra teigiama, kad antrąją metų pusę šalies ekonomika augs lėčiau[3]. Vis dėlto, permainų vėjų gali įnešti jau po mėnesio vyksiantys parlamento rinkimai.
