Valdančiųjų koalicijoje pykčiai kyla ir dėl švietimo sektoriaus, ir dėl partnerystės įstatymo
Valdančiųjų koalicijoje esantys konservatoriai, liberalai bei Laisvės partijos atstovai vis dažniau į viešumą iškelia savo nesutarimus. Jų tiek daug, kad likus mažiau nei metams iki kitų Seimo rinkimų, toliau netyla kalbos apie skylančią koaliciją.
Apie bendradarbiavimo problemas vis dažniau kalba ir patys parlamentarai. Laisvės partijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas neslepia, jog yra nepatenkintas kokiais tempais yra įgyvendinami koaliciniai susitarimai.
Politiko nuomone, daug klausimų kyla ne tik dėl valdančiosios koalicijos partnerių požiūrio į tos pačios lyties asmenų partnerystę reglamentuojantį įstatymą, bet ir dėl to, kaip turi būti finansuojamas švietimo sektorius.
„Bendras koalicinis darbas, turiu pripažinti, buvo toks, kokio anksčiau aš nemačiau ir negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali būti. Nedaug bendro darbo, nedaug bendrų tikslų priėmimo. Yra dalykų, dėl kurių mes aiškiai sutarėme, bet vėliau prie jų negrįžome arba jų neakcentavome“, – teigia valdančiosios koalicijos narys, „laisvietis“ V. Mitalas.
Jis teigia, kad šiuo metu, koalicijos viduje ypač daug diskusijų ir nesutarimų kyla dėl mokslo ir neformalaus švietimo finansavimo.
„Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo klausimas, kai buvo pati kadencijos pradžia ir mūsų frakcija Seime pateikė siūlymą, buvo balsuojama dėl papildomų lėšų Mokslo tarybai ir kitiems moksliniams reikalams. Tada taip pat kilo nemažas klausimas – „ką jūs čia darote?“ Nors koalicijos sutartyje labai aiškiai parašyta, kad mokslo finansavimas turi augti“, – kalba V. Mitalas.
Kritikos koalicijos partneriams ir ypač konservatoriams, Seimo vicepirmininkas negaili ir dėl kontraversiškai visuomenėje dažnai vertinamo partnerystės įstatymo. Koalicijos kolegoms vengiant kalbėti šia tema, politiko neįtikina ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teiginiai, esą dalies Seimo konservatorių tiesiog nebeįmanoma perkalbėti[1].
„Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje“, – sako V. Mitalas.
Jis kritiškai vertino koalicijos partnerių neseniai išsakytus argumentus, kodėl valdančiojoje daugumoje nebeįmanoma sugeneruoti daugiau palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
„Atsiprašau, bet aš netikiu ašaromis. Netikiu ašaromis ir vaitojimais, kad nieko nebegalime padaryti. Čia politinės lyderystės klausimas. Imkime ir padarykime. Jeigu Seimo pirmininkė sako, kad reikia, jeigu Ministrė pirmininkė sako, kad reikia, jeigu užsienio reikalų ministras sako, kad reikia“, – situaciją aiškina V. Mitalas.
Koalicijos partnerius skaldo ir NT mokestis
Tačiau problemos kyla ne tik dėl nesutarimų švietimo finansavimo bei partnerystės įstatymo klausimais. Seimui toliau svarstant naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, jam nepritaria ta pati Laisvės partija.
Jos pirmininkė ir frakcijos narė Aušrinė Armonaitė tikina, jog šis nepritarimas nėra koalicijos susitarimų pažeidimas ir primena, kad nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje nėra tokio mokesčio[2].
„Kol kas frakcija yra labai skeptiškos nuomonės apskritai, ar tokio mokesčio, kaip yra siūloma, reikia“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Laisvės partija siūlomą mokesčio modelį kritikuoja dėl didelių mokesčio rėžių. Frakcija jau įregistravo ir pasiūlymą, kad nebūtų apmokestinamas pirmasis būstas.
A. Armonaitės teigimu, Laisvės partija neprieštarauja pačiam NT mokesčiui, tik kritikuoja koalicijos partnerių pateiktus pakeitimus. Jos teigimu, tikėtina, jog daugiau gyventojų ateityje turės mokėti jau esamą mokestį, kuris taikomas didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės NT.
Mažieji koalicijos partneriai vis dažniau kritikuoja konservatorius
Inovacijų ministrei tiesiogiai vengiant kalbėti apie koalicijos partnerius, tai daro Seimo vicepirmininkas V. Mitalas, kuris primena, kad koalicijos sutartyje yra labai aiškiai parašyta: koalicijos partneriai sutaria, kad dės maksimalias pastangas, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų išdiskutuoti ir priimti aktualūs klausimai.
Pasak jo, būtent konservatorių nenoras įsiklausyti į mažųjų partnerių lūkesčius yra vienas iš ryškiausių dešiniųjų koalicijos bruožų.
„Jūs tikriausiai pastebėjote kokio darbo stiliaus yra susiklosčiusi ši koalicija. Mažieji koalicijos partneriai, abi liberalų partijos, reikalavo daug daugiau bendrų diskusijų, daug daugiau bendrų sprendimų, daug daugiau bendrų sutartų veiksmų vykdymo negu pavyko, tiesa sakant, pasiekti. Šis bruožas labiausiai apibūdina koaliciją. Bet ar mes kerštausime, tikrai ne. Mes elgsimės pagal koalicinę programą“, – sako V. Mitalas.
Politikas, nors ir kritikuoja kolegas, vis dėlto tikisi, kad koalicija negrius, nors ir neslepia, Laisvės partijos gretose yra įvairių nuomonių.
„Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių“, – teigia V. Mitalas, vis dėlto pabrėžęs, kad kažko neracionalaus partija nesiruošia daryti.
Nesutarimai koalicijoje jau įsisenėję, o daugiausiai prarasti gali būtent Laisvės partija
Vis dėlto, nesutarimai tarp konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos prasidėjo ne tik dabar; jie yra seni ir vargu, ar įveikiami šios Seimo kadencijos valdantiesiems. Dar praėjusių metų pabaigoje, kai koalicijoje vėl buvo paaštrėjusios diskusijos apie galimą jos griūtį, politologas Kęstutis Girnius teigė, kad pasitraukus iš koalicijos, būtent „laisviečiai“ netektų daugiausiai matomumo.
„Jeigu partija patektų į opoziciją, žiniasklaida į juos nekreiptų dėmesio, opozicijoje jie nerastų palaikymo“, – komentavo politikos apžvalgininkas[3].
Tuomet jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasitraukdama iš koalicijos Laisvės partija nukentės, tačiau gali nukentėti ir likdama koalicijoje.
Atsižvelgiant į tai, politologas neatmetė galimybės, kad „laisviečiai“ paliks koaliciją. Ir, anot jo, didesnė tikimybė, kad tokio žingsnio politikai imtųsi po savivaldos rinkimų ir prieš Seimo rinkimus.
Tačiau dabar, kai iki kitų metų Seimo rinkimų lieka jau kiek mažiau nei metai, Laisvės partijos pasitraukimas iš koalicijos tampa vis mažiau tikimas. Be to, galima numanyti, kad patys politikai supranta, kad kitų metų Seimo rinkimai gali susiklostyti ne taip palankiai kaip paskutinieji, ir net kalbomis apie koaliciją gali net nekvepėti.
Paskutinieji, dar vasarą skelbti partijų reitingai atskleidė, kad liepą, daugiausiai šalies piliečių palaikė Lietuvos socialdemokratų partiją: už ją Seimo rinkimuose balsuotų 13,3 proc. balsavimo teisę turinčių Lietuvos gyventojų[4].
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus palaikė 11,8 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje sekė opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurią palaikė 8,4 proc. apklaustųjų. Toliau rikiavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8,2 proc. palaikymu bei Liberalų sąjūdis, kurį palaikė 7,3 proc. respondentų.
Kadangi rinkimų į parlamentą kartelė siekia 5 proc., paskutinioji visuomenės apklausa turėjo ne juokais išgąsdinti šiuo metu apie nesutarimus koalicijoje kalbančią Laisvės partiją. Visuomenės apklausa parodė, kad liepos mėnesį už šią partiją balsavę būtų tik 2,9 proc. rinkėjų.
Jei tokios tendencijos išliks, gali būti, kad ateinantys Seimo rinkimų ir jų rezultatai sukrės bene visus dabartinės koalicijos partnerius.
