Danų tyrėjas, sukėlęs ginčus dėl vakcinų ir autizmo ryšio, sulaikytas po dešimtmetį trukusio slapstymosi
Vokietijoje sulaikytas danų gydytojas ir tyrėjas Poulas Thorsenas, vienas pagrindinių 2003 m. studijos, kuria remiantis buvo atmestas ryšys tarp autizmo ir vakcinose naudoto konservanto timerosalio, autorių. Šis tyrimas iki šiol laikomas „aukso standartu“ vakcinų saugumo srityje ir dažnai cituojamas kaip įrodymas, kad skiepai nesusiję su autizmu[1].
Vis dėlto jis nuo 2011 m. buvo ieškomas JAV dėl įtarimų sukčiavimu ir pinigų plovimu — kaip skelbiama kaltinamuosiuose dokumentuose, jis galėjo pasisavinti daugiau kaip milijoną dolerių JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) skirtų dotacijų, skirtų autizmo ir kitų raidos sutrikimų tyrimams. Danija ilgą laiką atsisakė jį išduoti, tačiau šią vasarą, gavus „INTERPOL“ raudonąjį perspėjimą, jis buvo sulaikytas Vokietijoje ir dabar laukia ekstradicijos į JAV.
Remiantis JAV Teisingumo departamento duomenimis, P. Thorsenas 2000–2009 m. administravo daugiau kaip 11 mln. dolerių vertės CDC finansuojamą tyrimų programą Danijoje. Vėliau paaiškėjo, kad 2004–2008 m. jis pateikė fiktyvias sąskaitas su CDC firminiu blanku, taip sukeldamas įspūdį, kad pinigai prašomi tyrimų išlaidoms padengti, nors iš tiesų jie buvo pervedami į jo asmenines sąskaitas JAV.
Už šias lėšas, pasak tyrėjų, jis įsigijo namą Atlantoje, „Harley Davidson“ motociklą, automobilius ir išgrynino daugybę čekiuose laikytų sumų. JAV prokurorai jam pateikė 22 kaltinimus dėl sukčiavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pinigų plovimo, už kuriuos gresia iki 20 metų kalėjimo. Tuo pat metu tyrėjų teigimu, tyrimas, kuriame jis dalyvavo, tapo pagrindu tūkstančių vakcinų žalos bylų atmetimui JAV specialiajame vakcinų žalos teisme.
Skeptikai kaltina jo tyrimą šališkumu, tačiau valdžios institucijos jį gynė
„Saugios vakcinacijos“ šalininkai, tarp jų ir dabartinis JAV sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis, seniai kritikavo šią danų studiją kaip klaidingą ir apgaulingą. Jų teigimu, buvo keičiami duomenų rinkimo protokolai, kad nebūtų užfiksuotas autizmo atvejų sumažėjimas pašalinus timerosalį iš vakcinų.
Pasak R. F. Kennedy, paskutiniaisiais studijos metais, kai duomenys parodė autizmo atvejų mažėjimą, tas laikotarpis buvo tiesiog pašalintas iš galutinės publikacijos. Nepaisant šių priekaištų, Nacionalinė medicinos akademija dar 2004 m. oficialiai priėmė šios studijos išvadas, ir nuo to laiko ji tapo pagrindiniu argumentu institucijų, teigiančių, kad vakcinos nesukelia autizmo[2].
R. F. Kennedy pabrėžė, kad „Thorsenas jau dešimt metų yra pirma pavardė Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento ieškomiausiųjų sąraše“ ir padėkojo buvusiai Floridos generalinei prokurorei Pam Bondi už bendradarbiavimą, siekiant jį atgabenti į JAV. Įtarimų dėl sukčiavimo nepaisymas, pasak tyrimą nagrinėjusio žurnalisto Jameso Ottaro Grundvigo, rodo „blėstančią vienos svarbiausių pasaulio sveikatos institucijų, CDC, patikimumo reputaciją“.
Buvusi CBS žurnalistė Sharyl Attkisson savo įžangoje prie knygos apie šią bylą rašė: „Faktas, kad CDC pasirinko Thorseną kaip pagrindinį asmenį tokiam svarbiam tyrimui ir niekada nesvarstė atmesti jo išvadų net po dvidešimt dviejų kaltinimų dėl sukčiavimo, kelia rimtų klausimų apie institucijos patikimumą.“
P. Thorseno byla atgaivino klausimus dėl vakcinų tyrimų finansavimo skaidrumo ir institucijų nešališkumo
Šis skandalas atnaujino diskusiją, ar įmanoma pasikliauti tyrimais, kai juos finansuoja tos pačios institucijos, kurios turi ir reguliuoti farmacijos rinką, ir ginti savo ankstesnius sprendimus. Kritikai teigia, kad milijoninės dotacijos, kuriomis buvo finansuojamas Thorseno tyrimas, sudarė sąlygas interesų konfliktui ir spaudimui pateikti „palankias“ išvadas.
JAV prokurorai pabrėžė, kad „kai vagiamas tyrimų finansavimas, prarandami ne tik pinigai, bet ir galimybė geriau suprasti bei gydyti sunkias ligas“. Tačiau vakcinų skeptikams ši byla yra ir platesnis simbolis, kaip galima manipuliuoti tyrimų rezultatais, siekiant pateisinti masinį vakcinų naudojimą nepaisant neatsakytų klausimų apie galimą žalą.
R. F. Kennedy atmetė teiginius, kad jo vadovaujamas departamentas persekiotų P. Thorseną dėl asmeninių pažiūrų į vakcinas. „Jis buvo ieškomas gerokai prieš man atvykstant čia“, pareiškė jis. Vis dėlto šios bylos atgimimas sutampa su vis garsesniais klausimais dėl to, ar institucijos, kurios kadaise rėmėsi P. Thorseno tyrimu, bus pasirengusios persvarstyti vakcinų ir autizmo ryšio vertinimus, jei vienas pagrindinių to tyrimo autorių bus nuteistas už sukčiavimą. Tai, pasak kritikų, galėtų sukelti rimtą pasitikėjimo krizę visoje vakcinų saugumo reguliavimo sistemoje.
