Vaistų nuo epilepsijos pacientai ieško užsienyje: svarbi ne tik kaina, bet ir prieinamumas

Dalis epilepsija sergančių Lietuvos gyventojų vaistų vyksta pirkti į Latviją ir Lenkiją, nes, jų teigimu, reikalingo gydymo Lietuvoje negauna arba už jį tenka mokėti daugiau, rašo 15min. Tačiau pacientų minimos kainos dar neparodo, kiek vidutiniškai galima sutaupyti: vienu atveju lyginamas originalus vaistas Lietuvoje ir generinis preparatas Lenkijoje.

Šioje istorijoje susipina skirtingos problemos: ar vaistas apskritai tiekiamas, ar jis kompensuojamas konkrečiam pacientui ir kiek kainuoja perkant savo lėšomis. Nuo to priklauso ir pirmasis žingsnis ieškant prieinamesnio gydymo.

53 eurai Lietuvoje ir 19 eurų Lenkijoje – dar ne vienodų pakuočių palyginimas

Kaip rašo 15min, pacientai mini tokį kainų skirtumą:

• Originalus vaistas Lietuvos vaistinėse kainuoja 53 eurus.
• Generinis vaistas Lenkijoje kainuoja 19 eurų.
• Šių sumų skirtumas – 34 eurai.

Vis dėlto vaistų pavadinimai, stiprumas, farmacinė forma ir pakuočių dydžiai neįvardyti. Todėl negalima patvirtinti, kad lyginamas toks pats vaisto kiekis ar vienodos gydymo trukmės išlaidos. Taip pat neaišku, kada kainos užfiksuotos ir ar joms taikytos papildomos sąlygos.

Šio pavyzdžio nepakanka teigti, kad vaistai Lenkijoje paprastai kainuoja tiek pigiau. Patikimai nustatyti dažniausią kainų skirtumą tarp Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos be konkrečių preparatų bei palyginamų pakuočių duomenų negalima.

Latvijos kainos šioje istorijoje nenurodytos. Pasak 15min, vienas pacientas jam veiksmingą vaistą vežasi iš Latvijos. Tai pirmiausia liudija apie individualią vaisto paiešką, o ne visos šalies vaistinių kainų lygį.

Pacientų atstovai kalba apie ilgalaikį gydymo pasirinkimo trūkumą

Epilepsija sergančių pacientų asociacijos įkūrėjas Eimutis Mikaila problemą sieja su vaistų patekimo į rinką ir kompensavimo sąlygomis.

„Pagrindiniai aspektai yra tokie – naujų vaistų Lietuvoje nėra 18 metų ir gydymo pasiekiamumas dėl įstatyminių dalykų yra komplikuotas. Dėl to ir kalbame su ministerija, su politikais“

Taip E. Mikaila sakė 15min. Jo vertinimu, mažai Lietuvos rinkai papildomi reikalavimai apsunkina naujų preparatų atėjimą.

15min kalbinta Brigita Orantienė teigė, kad jos sūnui Lietuvoje taikytas gydymas nebuvo pakankamai veiksmingas. Šeima kreipėsi į Prahos kliniką, o grįžus su jos rekomendacijomis vaistą išrašė Lietuvos gydytojas.

B. Orantienės pateikiamas problemos mastas:

• Lietuvoje epilepsija serga apie 28 tūkst. žmonių.
• Apie 30 proc. sergančiųjų liga atspari vaistams.
• Nuo 2008 metų, jos teigimu, Lietuvoje neprieinamos penkios naujesnės veikliosios medžiagos.

Šie skaičiai yra 15min kalbintos pacientų artimosios teiginiai, o ne čia pateikiama oficiali ligotumo ar vaistų tiekimo statistika. Konkrečios penkios veikliosios medžiagos neįvardytos, todėl negalima nustatyti kiekvienos jų registracijos, tiekimo ir kompensavimo padėties.

Taigi pacientų atstovai kalba ne apie naujai atsiradusią problemą. Tačiau patvirtinto palyginimo, kiek gydymo prieinamumas pagerėjo ar pablogėjo per pastaruosius metus, nėra. Teiginio apie naujų vaistų trūkumą taip pat nereikėtų suprasti kaip teiginio, kad Lietuvoje apskritai nėra vaistų epilepsijai gydyti.

Kompensuojama suma ir visa vaisto kaina nėra tas pats

Oficialią informaciją apie kompensuojamuosius vaistus skelbia Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija. Kompensuojamieji vaistai – tai preparatai, kurių bazinę kainą arba jos dalį nustatytomis sąlygomis apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Bazinė kaina yra kompensacijai skaičiuoti naudojama suma. Ji nebūtinai sutampa su visa vaistinės pardavimo kaina. Todėl net ir kompensuojamam vaistui gali likti paciento priemoka, jeigu ji nėra padengiama pagal atskirai taikomas taisykles.

Vien to, kad preparatas įrašytas į kompensuojamųjų vaistų kainyną, nepakanka spręsti, ar jis bus kompensuotas konkrečiam žmogui. Svarbios diagnozė, vaisto skyrimo sąlygos ir paciento teisė į kompensavimą.

Registracija, tiekimas ir kompensavimas taip pat nėra tas pats. Registruoto preparato vaistinė gali neturėti, o parduodamas vaistas nebūtinai kompensuojamas. Lietuviškas tekstas ant užsienyje pirktos pakuotės savaime neįrodo, kad toks preparatas šiuo metu tiekiamas Lietuvos vaistinėms.

Kaip pasitikrinti, ar yra pigesnis atitikmuo

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje galima rasti vaistinių preparatų registrą, informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus ir generinius vaistus. Generinis preparatas turi tą pačią veikliąją medžiagą kaip atitinkamas originalus vaistas, tačiau jo prekybinis pavadinimas gali skirtis.

Vaistinėje verta klausti ne vien apie pigesnį to paties pavadinimo vaistą, bet ir apie recepte nurodytą veikliąją medžiagą bei galimus atitikmenis. Kompensuojamojo vaisto atveju svarbu palyginti būtent paciento mokamą priemoką, o ne vien visą pakuotės kainą.

• Vaistininko paprašykite paaiškinti, ar pagal turimą receptą yra preparatas su mažesne priemoka arba mažesne visa kaina.
• Jeigu vaisto nėra, pasiteiraukite, ar jo galima užsakyti ir ar tai tik konkrečios vaistinės atsargų, ar platesnis tiekimo klausimas.
• Gydančio gydytojo paklauskite, ar paskirtam gydymui taikomas kompensavimas ir kokios jo sąlygos.
• Prieš kelionę į užsienio vaistinę išsiaiškinkite, ar ji turi būtent paskirto stiprumo bei formos preparatą ir kokio recepto reikės.

Vien mažesnė užsienyje matoma kaina neatsako, ar preparatas tinka konkrečiam receptui. Dėl galimo pakeitimo reikėtų tartis su gydančiu gydytoju ir vaistininku.

Dėl pirkimo užsienyje ir kompensavimo reikia aiškintis atskirai

E. Mikaila 15min taip pat pasakojo apie sunkumus siekiant gydymo užsienyje kompensavimo. Tačiau jo apibūdintos situacijos nereikėtų tapatinti su savarankišku vaistų pirkimu Latvijos ar Lenkijos vaistinėje: tai skirtingos aplinkybės ir procedūros.

Ar konkrečios išlaidos galėtų būti kompensuojamos, kokių dokumentų reikia ir ar būtinas išankstinis sprendimas, pacientas turėtų išsiaiškinti ligonių kasoje dar prieš patirdamas išlaidas. Vien išrašytas receptas savaime negarantuoja užsienyje sumokėtų pinigų grąžinimo.

Konkreti pacientų minimų vaistų prieinamumo ar kompensavimo pakeitimų data neįvardyta. Artimiausias praktinis žingsnis pacientui – su gydytoju išsiaiškinti tikslų reikalingą preparatą, vaistinėje patikrinti jo pasiūlą ir priemoką, o ligonių kasoje – taikomas kompensavimo sąlygas.