Sukčiai keliuose: per metus nustatyta beveik 3 tūkst. fiktyvių avarijų, žala viršijo 5 mln. eurų
Kasmet Lietuvos keliuose įvyksta tūkstančiai eismo įvykių, tačiau dalis jų nėra atsitiktiniai. Draudikai vis dažniau susiduria su tyčia sukeliamomis avarijomis, kurių tikslas – pasipelnyti iš draudimo išmokų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per praėjusius metus nustatyta beveik 3 tūkst. atvejų, kai buvo registruota fiktyvi arba tikrovės neatitinkanti transporto priemonių žala.
Bendra tokių žalų suma viršijo 5 mln. eurų. Dalis šių incidentų siejama su vadinamaisiais „pakišinėtojais“ – vairuotojais, kurie sąmoningai sukelia eismo įvykius, kad galėtų sutaisyti anksčiau apgadintus automobilius ar gauti draudimo kompensaciją. Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, tokiose schemose dažnai įtraukiami visiškai nekalti vairuotojai[1].
„Tokie asmenys paprastai puikiai išmano kelių eismo taisykles, gerai žino problemines sankryžas, sudėtingas transporto žiedines jungtis ar persirikiavimo vietas. Jie greitai ir tiksliai pildo eismo įvykio deklaracijas bei geba manipuliuoti situacija. Tiriant eismo įvykio aplinkybes, neretai paaiškėja, kad tas pats vairuotojas „nukentėjusiuoju“ jau yra tapęs nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertų teigimu, tokie atvejai dažniausiai pasitaiko didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyvesnis ir sudėtingesnis. Kai kurie nesąžiningi vairuotojai net iš anksto pasiruošia galimam incidentui – jie įsigyja prastos būklės automobilius ir planuoja juos „nurašyti“ specialiai sukeltos avarijos metu. Tokiu būdu tikimasi gauti draudimo išmoką už transporto priemonės pažeidimus, kurie dažnai buvo atsiradę dar iki eismo įvykio.
Dažniausi įvykiai – persirikiuojant į kitą eismo juostą
Viena dažniausiai naudojamų sukčiavimo schemų susijusi su persirikiavimu. Sukčiaujantis vairuotojas važiuoja už kito automobilio ir laukia momento, kai šis pradės keisti eismo juostą. Pastebėjęs įjungtą posūkio signalą ir pradėtą manevrą, „pakišinėtojas“ staiga pagreitėja ir persirikiavęs pakiša savo automobilio priekį taip, kad susidūrimas įvyktų su galine kito automobilio dalimi.
Dažniausiai tokiose situacijose pasirenkami atsargiau vairuojantys ar mažiau patirties turintys žmonės – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus vairuotojai ar pradedantieji.
Po tokio susidūrimo tariamas kaltininkas dažnai lieka sutrikęs – jam gali atrodyti, kad prieš atliekant manevrą gretima juosta buvo laisva. Ekspertai pataria tokiose situacijose neskubėti prisiimti kaltės ir kuo tiksliau užfiksuoti įvykio aplinkybes. Jei kyla įtarimų dėl tyčia sukelto eismo įvykio, verta:
- Nufotografuoti transporto priemonių padėtį ir ant kelio likusius stabdymo ar slydimo pėdsakus;
- Surinkti liudininkų kontaktinius duomenis;
- Jei įmanoma, nufilmuoti kitą eismo dalyvį ir jo elgesį;
- Kuo greičiau pasidomėti galimais miesto kamerų įrašais;
- Automobilyje naudoti vaizdo registratorių, kuris dažnai tampa svarbiausiu įrodymu ginčuose su draudikais.
Oficialūs duomenys: dauguma eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl vairuotojų klaidų
Tuo tarpu oficiali eismo įvykių statistika rodo teigiamas tendencijas šalies keliuose. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 2,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Nors bendras avarijų skaičius pastaraisiais metais išlieka gana panašus, ilgalaikė statistika rodo, kad jų pasekmės pamažu švelnėja – mažėja žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius[2].
Per metus eismo įvykiuose Lietuvoje gyvybės netenka kiek daugiau nei šimtas žmonių, o sužeistųjų skaičius siekia apie 3 tūkst. Didžioji dalis nelaimių keliuose kyla dėl pačių eismo dalyvių elgesio – skaičiuojama, kad apie 90 proc. eismo įvykių sukelia žmonių klaidos. Dažniausiai tai nepasirinktas saugus greitis, saugaus atstumo nesilaikymas, neatidumas sankryžose ar rizikingi manevrai.
Statistika taip pat išryškina pažeidžiamiausias eismo dalyvių grupes. Didžiausią riziką patiria pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai, o tarp žuvusių pėsčiųjų išsiskiria vyresnio amžiaus žmonės. Daug tokių nelaimių įvyksta užmiestyje, kur transporto priemonės važiuoja didesniu greičiu, o pėstiesiems skirta infrastruktūra dažnai būna ribota, todėl specialistai pabrėžia, kad eismo saugumui gerinti svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir atsakingas eismo dalyvių elgesys.
