Greičio matuoklius bus galima montuoti bet kuriuose keliuose
Seimas patvirtino svarbias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurios iš esmės keičia greičio matuoklių įrengimo tvarką Lietuvoje. Iki šiol visą šį procesą – nuo matuoklių vietų parinkimo iki jų priežiūros – valdė viena pelno siekianti įmonė „Via Lietuva“. Nuo šiol sprendimus dėl greičio matuoklių priims Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, remdamasi aiškiais kriterijais: eismo saugumo situacija, greičio viršijimo mastu, eismo intensyvumu ir kitais veiksniais. Įrenginiai taip pat turės būti aiškiai pažymėti specialiais kelio ženklais.
Daug dėmesio sulaukė klausimas, kur galima bus įrengti matuoklius. Nors pradinis siūlymas numatė tik valstybinės reikšmės kelius, socialdemokrato Juliaus Sabatausko iniciatyva aprėptis buvo išplėsta – nuo šiol matuokliai galės būti montuojami bet kuriuose keliuose, įskaitant savivaldybių ir miestų gatves. Taip pat Seimas atmetė planuotus ribojimus dėl vidutinio greičio ruožų ir momentinių matuoklių skaičiaus viename kelyje, palikdamas sprendimo teisę atsakingoms institucijoms[1].
Visgi, vairuotojai kaipmat sumišo dėl paskutinio punkto, numatančio ženklais įspėti apie „trikojus“ – kokia tada prasmė juos statyti?
Policija perspėja, kad gali tekti išmontuoti apie 38 proc. dabar veikiančių vidutinio greičio matuoklių, ypač miestuose. Tai reikštų didesnį krūvį pareigūnams ir galimą mobilių matuoklių poreikį. Pernai Lietuvoje užfiksuota 360 tūkst. greičio pažeidimų – beveik perpus mažiau nei 2023 m.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 78 momentiniai ir 135 vidutinio greičio matuokliai, tačiau jų tinklas artimiausiu metu gali pasikeisti.
Seimas apribojo greičio matuoklius keliuose: policija įspėjo apie pasekmes
Balandžio viduryje Seimas pritarė Saugaus eismo įstatymo pataisoms, kuriomis nuspręsta riboti greičio matuoklių skaičių šalies keliuose. Pagal naująją tvarką, viename kelyje galėjo būti įrengta ne daugiau kaip trys greičio matavimo ruožai, o kiekvienas jų – ne ilgesnis nei 10 kilometrų.
Pataisų iniciatoriai tvirtino, kad iki šiol matuokliai dažnai buvo statomi neefektyviai ir ne ten, kur iš tikrųjų reikėjo, o valstybės lėšos turėtų būti skiriamos kitoms saugaus eismo priemonėms – apšvietimui, salelėms ar geresniam kelio ženklinimui[2].
Toks sprendimas sulaukė kritikos. Socialdemokratas Julius Sabatauskas įspėjo, kad sumažinus matuoklių skaičių, eismo saugumas gali pablogėti – matuokliai esą ne tik mažino avaringumą, bet ir leido policijai efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus. Pasak jo, kai kuriuose ruožuose avarijų skaičius sumažėjo būtent dėl įdiegtos greičio kontrolės, o apribojus matuoklių ilgį ir skaičių, gali prireikti daugiau pareigūnų fizinei kontrolei keliuose.
Policijos atstovai taip pat skeptiškai vertino pataisas. Pasak Ramūno Matonio, būtent matuoklių gausėjimas prisidėjo prie to, kad greičio viršijimo atvejų per pastaruosius metus reikšmingai sumažėjo. Jis įspėjo, kad nustatytas matuoklių skaičiaus limitas gali iškreipti vairuotojų elgesį – jie gali sąmoningai viršyti greitį žinodami, kad kelyje daugiau kontrolės nebus. Policija ragino sprendimus priimti remiantis duomenimis ir įvertinant realų poveikį eismo saugumui.
Pirmiau neefektyviai ištaškyti 900 tūkst. eurų, o vėliau – sprendimai
Dar sausį Susisiekimo ministerija paskelbė stabdanti greičio matuoklių plėtrą – paaiškėjo, kad iš daugiau kaip šimto pastaraisiais metais įrengtų vidutinio greičio matavimo sistemų, trečdalis buvo įrengta nesilaikant metodikos. Valstybės kontrolė konstatavo, kad apie 900 tūkst. eurų valstybės lėšų buvo panaudota neefektyviai[3].
Vairuotojai ir politikai vis dažniau piktinosi išaugusiu matuoklių skaičiumi – esą jie ne tiek užtikrina saugumą, kiek kelia stresą ir tarnauja kaip baudų rinkimo priemonė. Vairuotojai skundėsi, kad matuokliai trikdo eismo srautą, o Seimo nariai ragino labiau investuoti į kelių būklės gerinimą bei sugrąžinti gyvą policijos kontrolę ten, kur to iš tikrųjų reikia.
„Via Lietuva“ pripažino klaidas – dar praėjusių metų pabaigoje naujoji vadovybė nutraukė plėtrą. Bendrovė tikisi, kad nuo šiol metodiką tvirtins ir planuos Susisiekimo ministerija, o pati „Via Lietuva“ liks atsakinga tik už techninį įgyvendinimą.
