Naujasis saugumo įnašas keis draudimo kainas, privalomas civilinis draudimas liks tarp išimčių
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios naujas mokestis, vadinamas saugumo įnašu, kuris bus taikomas ne gyvybės draudimo įmokoms. Pagal Seimo priimtą įstatymą (Nr. XV-283), draudimo bendrovės mokės 10 procentų nuo visų naujų ar pratęstų sutarčių, o surinktos lėšos bus skirtos Valstybės gynybos fondui. Šis įnašas yra viena iš priemonių, skirtų finansuoti šalies saugumą ir gynybą.
Tačiau iš karto po įstatymo priėmimo vairuotojų bendruomenėse kilo nerimas – ar tai reikš, kad brangs privalomas civilinės atsakomybės draudimas, be kurio negalima išvažiuoti į kelią? Atsakymas aiškus: ne, bent jau dėl šio konkretaus įnašo civilinis draudimas nebrangs, nes įstatyme aiškiai numatyta išimtis[1].
Įstatymo 5 straipsnis numato, kad saugumo įnašas netaikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui, jei jis sudarytas su fiziniais asmenimis ir nėra susijęs su ūkine veikla. Tai reiškia, kad įprastas vairuotojo draudimas, perkamas registruojant ar atnaujinant automobilį, išlieka tokiomis pačiomis sąlygomis.
Brangs savanoriškas Kasko draudimas, taip pat kitos papildomos automobilio apsaugos
Vis dėlto brangimo išvengti nepavyks tiems vairuotojams, kurie yra apsidraudę Kasko draudimu, arba turi kitų papildomų draudimų, tokių kaip keleivių, bagažo ar techninės pagalbos kelyje draudimas. Būtent šios sutartys patenka į saugumo įnašo taikymo sritį, todėl draudikai už jas turės mokėti 10 proc. nuo įmokų, o tai beveik neabejotinai bus įtraukta į galutinę kainą.
Lietuvos draudikų asociacija jau viešai patvirtino, kad ekonominė logika čia aiški – visų vartojimo mokesčių našta galiausiai tenka vartotojui. „Visuotinai sutariama, kad vartojimo mokesčiai daro įtaką kainai, todėl šis pokytis greičiausiai padidins draudimo įmokas“, teigia asociacijos atstovai.
Pagal dabartinius skaičiavimus, vidutinis Kasko draudimas, kainuojantis 500 eurų per metus, po mokesčio įsigaliojimo kainuos apie 550 eurų, o būsto draudimas – nuo 200 iki 220 eurų. Todėl finansų ekspertai pataria, kad turintiems galiojančias sutartis verta jas pratęsti iki 2025 metų pabaigos, kad įmokos būtų apskaičiuotos pagal senąją tvarką.
Socialiniuose tinkluose jau pasirodė diskusijų, kuriose žmonės dalijasi patarimais, kaip išvengti papildomų išlaidų – vieni siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis dar 2025 metais, kiti svarsto, ar neverta laikinai atsisakyti kai kurių draudimo rūšių, kol rinkos kainos stabilizuosis.
Kodėl įvedamas šis mokestis ir ką jis reiškia ilgesnėje perspektyvoje
Finansų ministerija argumentuoja, kad saugumo įnašas – tai ne bausmė draudikams ar vairuotojams, o priemonė sukurti nuolatinį finansavimo šaltinį šalies gynybai. Pagal Vyriausybės skaičiavimus, iš šio mokesčio 2026 metais planuojama surinkti apie 82–110 milijonų eurų, kurie bus nukreipti į Valstybės gynybos fondą kartu su dalimi pelno, nekilnojamojo turto ir pajamų mokesčių pajamų.
Tuometinis Finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pabrėžė, kad valstybė turi užtikrinti tvarias pajamas, nes „saugumas – tai ne tik kariuomenės, bet ir visuomenės stabilumo klausimas“.
Vis dėlto kai kurie ekonomistai ir verslo atstovai perspėja, kad mokesčių didinimas ne visuomet reiškia didesnes biudžeto pajamas. Jei draudimo kainos smarkiai išaugs, dalis žmonių gali tiesiog atsisakyti kai kurių papildomų paslaugų, o tai sumažintų rinkos apyvartą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 draudimo įmonių, iš kurių 14 teikia ne gyvybės draudimo paslaugas. Vien per 2024 metus jos gavo daugiau nei 1,2 milijardo eurų įmokų. Todėl pokyčių mastas, nors ir reikšmingas, dar priklausys nuo to, kaip greitai draudimo sektorius ir klientai prisitaikys prie naujų taisyklių.
